Į pagrindinį puslapį Apie institutą Darbuotojai Tyrimai Leidiniai ir publikacijos Naujienos

RAINLine.GIF - 2243 Bytes


Tyrimai

Pagrindiniai 2000-2013 metais Instituto darbuotojų atlikti moksliniai tyrimai:

Provision of scheduled information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2013).
Projekto vykdymo metu analizuoti individualūs ir kolektyviniai darbo santykiai, darbo sąlygos bei restruktūrizacijos procesai Lietuvoje. Paskelbtos 6 internetinės publikacijos, parengti 8 informaciniai pranešimai.
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), dr. R.Zabarauskaitė.

Darbo rinkos politikos priemonių užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo sąlygomis tyrimas (2013).
Toliau tęsiami ir vystomi tyrimai; kaupiami, sisteminami duomenys, atliekama analizė, vertinimai; atliktas ADRP priemonių poveikio užimtumui vertinimas įvairiomis ekonomikos raidos ciklo sąlygomis; formuojamos išvados ir rekomendacijos; pateikti pasiūlymai LR Seimui ir kitoms atsakingoms institucijoms dėl socialinių įmonių veiklos tobulinimo; parengta baigiamoji ataskaita Lietuvos mokslo tarybai.
Tyrimą atliko: dr. J.Moskvina, doc. dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Darbo ginčų sprendimo instituto efektyvumo didinimo galimybių tyrimas (2013).
Atliktas darbo ginčų instituto tyrimas, paskelbtos 2 mokslinės publikacijos, 1 pateikta spaudai užsienio žurnalui.
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), D.Petrylaitė.

Mokslas verslui ir visuomenei (2012).
Tyrimą atliko: R.Junevičius, dr. J.Moskvina, doc. dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Provision of information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2012).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), dr. R.Zabarauskaitė.

Progress. The establishment of socio-economic network in the field of anti-discrimination (2012).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis (vadovas), V.Jusaitė.

Progress. Development of skills and tools for non-discrimination mainstreaming (2012).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, doc. dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

"Language Rich Europe". Multivingvizmą Europoje skirtas skatinti projektas, įgyvendinamas Britų tarybos (2012).
Tyrimą atliko: dr. J.Moskvina (vadovė).

Tyrimo metodikos pateikimo parengimas bei klausimynų suformavimas apie Lenkijos ir lenkų įvaizdį Lietuvos visuomenėje (2012).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, doc. dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Darbo ginčų sprendimo instituto efektyvumo didinimo galimybių tyrimas (2012).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), D.Petrylaitė, V.Petrylaitė, dr. R.Zabarauskaitė.

Darbo rinkos politikos priemonių užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo sąlygomis tyrimas (2012).
Tyrimą atliko: R.Junevičius, dr. J.Moskvina, doc. dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Gydytojo profesijos pasirinkimo motyvacija ir karjeros projektavimas kintančios Lietuvos darbo rinkos sąlygomis (2012).
Tyrimą atliko: dr. A.Pocius, prof. dr. (HP) M.Taljūnaitė.

Trečiųjų šalių piliečių integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybių vertinimas, informacijos apie šią tikslinę grupę kaupimas ir palyginimas (įgyvendinamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje 2009 m. metinę programą Nr. D4-629/EIF/2009/3/18/RM/1/220) (2011).
Tyrimą atliko: Prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Mokslas verslui ir visuomenei (2011).
Tyrimą atliko: R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Provision of scheduled information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2011).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė).

Provision of additional information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2011).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė).

Partnership agreement “Social Partnership for Anticipating change in the Labour Market (2011).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė).

Against discrmination and intolerance: searching for possibilities of effective collaboration (2011).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Progress. The establishment of socio-economic network in the field of anti-discrimination (2011).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis (vadovas), V.Jusaitė, prof. habil. dr. A.Šileika.

Socialinės integracijos paslaugų socialiai pažeidžiamų ir socialinės rizikos asmenų grupėms situacijos, poreikių ir rezultatyvumo vertinimas, siekiant efektyviai panaudoti 2007-2013 m. ES struktūrinę paramą (2011).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. L.Žalimienė.

Darbo rinkos politikos priemonių užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo sąlygomis tyrimas (2011).
Tyrimą atliko: R.Junevičius, K.Kosienė, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Trečiųjų šalių piliečių integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybių vertinimas, informacijos apie šią tikslinę grupę kaupimas ir palyginimas (įgyvendinamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje 2009 m. metinę programą Nr. D4-629/EIF/2009/3/18/RM/1/220) (2010).
Tyrimą atliko: Prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Provision of scheduled information reporting services: quality of work and employment, industrial relations and restructuring and management of change – Lithuania (2010).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. R.Zabarauskaitė.

Progress. The establishment of socio-economic network in the field of anti-discrimination (2010).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis (vadovas), mgr. V.Jusaitė, prof. habil. dr. A.Šileika.

Against discrmination and intolerance: searching for possibilities of effective collaboration (2010).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, mgr. V.Jusaitė, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir profesinės reabilitacijos programos efektyvumo vertinimas (2010).
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius, dr. L.Žalimienė.

Darbo ginčų sprendimo instituto efektyvumo didinimo galimybių tyrimas (2010).
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. D.Petrylaitė, L.Gelūnas.

Trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką galimybių tyrimas, gerinant žinias ir informacijos kaupimą apie jų poreikio įvertinimą (2009).
Šis projektas vykdomas įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje 2007 m. metinę programą.Projekto tikslas – atlikti trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką galimybių tyrimus ir jų pagrindu parengti tikslinės grupės integracijos į darbo rinką galimybių vertinimo metodiką. Parengtoje metodikoje bus numatytos informacinės sistemos funkcionavimo galimybės trečiųjų šalių piliečių poreikiams nustatyti.
Tyrimą atliko: Prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Ekonominės krizės poveikio darbo rinkai įvertinimas bei ateities pokyčių prognozavimas (2009).
Tyrimo tikslas – įvertinti ūkio augimo sulėtėjimo įtaką darbo rinkai. Tyrimo metu parengta ir pagrįsta išankstinė ir patikslinta metinių užimtumo ir nedarbo rodiklių kitimo prognozė Statistikos departamento duomenimis iki 2012 metų bei suformuluotos rekomendacijos darbo rinkos problemoms spręsti ekonominės krizės sąlygomis. Galutinės tyrimo išvados buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupei, o ES šalių patirties apžvalga pateikta LRV.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius (vadovas).

Lietuvos valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sistemų palyginamoji analizė (2009).
Tyrimo metu atlikta šiuo metu galiojančių pagrindinių Lietuvos valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sistemų palyginamoji analizė bei pateiktos išvados ir rekomendacijos situacijos tobulinimui šalyje.
Tyrimą atliko: doc. dr. I.Blažienė (vadovė), doc. V.Gerikienė, prof. dr. (HP) B.Gruževskis, R.Junevičius.

Lietuvos gyventojų tam tikrų socialinių grupių darbo pajamų apmokestinimo pokyčių 2008-2011 metais lyginamasis tyrimas (2009).
Tyrimo tikslas - atlikti Lietuvos gyventojų skirtingų socialinių grupių darbo pajamų mokestinės naštos 2008 – 2011 m. lyginamąją analizę bei pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl gyventojų darbo pajamų apmokestinimo tobulinimo. Tyrimo metu atlikti kiekybiniai vertinimai, kurių metu nustatyta, kaip mokestinė našta nagrinėjamų socialinių grupių asmenims išaugs 2010 m. ir 2011 m.
Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijas dėl galimo gyventojų darbo pajamų apmokestinimo tobulinimo skirtingoms Lietuvos gyventojų socialinėms grupėms.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. J.Krumplytė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Establishment of a Network of socio-economic experts in the field of anti-discrimination (2009).
Projekto „Socialinių ekonominių ekspertų tinklo įkūrimas nediskriminavimo srityje“ rėmuose parengtos dvi ataskaitos apie nediskriminavimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Pirmoje ataskaitoje, remiantis mokslinės literatūros analize, atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, yra identifikuojamos labiausiai diskriminuojamos grupės Lietuvoje. Atliekama teisės aktų ir programų įgyvendinamų nediskriminavimo srityje analizė.
Antroje ataskaitoje yra analizuojama ir pateikiama informacija apie statistinius rodiklius charakterizuojančius diskriminacijos apraiškas skirtinguose sektoriuose.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis (vadovas), mgr. V.Jusaitė.

Nuo analize pagrįsto politikos dialogo iki veiksmingo sprendimų priėmimo: ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijai Lietuvoje vertinimas (2009).
Tyrimo tikslas - įvertinti ekonominio nuosmukio galimas ilgalaikes socialines pasekmes Lietuvoje (akcentuojant labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes) bei pateikti rekomendacijas dėl priemonių, kurios padėtų sušvelninti recesijos pasekmes labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šalyje, įgyvendinimo.
Tyrimo metu igyvendinti šie uždaviniai:atlikta socialinės ekonominės situacijos šalyje analizė, remiantis skirtingų šalies institucijų (Lietuvos darbo biržos, Lietuvos banko, Statistikos departamento prie LR Vyriausybės ir kt.) duomenimis ir išskirtos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės Lietuvoje;atlikta šalyje vykdomų priemonių, skirtų mažinti skurdą ir socialinę atskirtį ekonominio nuosmukio sąlygomis, analizė;nustatyta, kokios gali būti ilgalaikės ekonominio nuosmukio Lietuvoje pasekmės, jeigu nebus imamasi veiksmų apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes;atlikta ekonominio nuosmukio ilgalaikių pasekmių ir priimamų sprendimų kaštų analizė.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, prof. dr. R.Lazutka, dr. R.Zabarauskaitė (vadovė).

Galimų pasekmių apjungiant darbo rinkos profesinio mokymo ir pagrindinio profesinio mokymo posistemes į vieningą sistemą ekspertinis tyrimas (2009).
Tyrimo tikslas – išanalizuoti profesinio mokymo sistemos pokyčius Lietuvoje. Tyrimo metu analizuojami tie profesinio mokymo sistemos pokyčiai Lietuvoje, kurie susiję su pastangomis integruoti pirminio profesinio mokymo mokyklas ir bedarbių mokymo centrus be būtinų pakopinio pobūdžio parengiamųjų darbų. Pateikiama dabartinių institucinių, socioekonominių ir edukacinių veiksnių analizė. Tyrimo metu padaroma išvada, kad tokia integracija negali padėti didinti profesinio mokymo ekonominio efektyvumo, jo patrauklumo bei tęstinio profesinio mokymo Lietuvoje kokybės.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Kokybinis ir kiekybinis pasiektų Lietuvos 2004-2006m. BPD tikslų ir uždavinių vertinimas pagal atskirus fondus, prioritetus bei priemones (2009).
Tyrimo tikslas – atlikti kokybinį ir kiekybinį pasiektų Lietuvos 2004-2006 m. BPD tikslų ir uždavinių vertinimą pagal atskirus fondus, prioritetus bei priemones.
Atliktas kokybinis ir kiekybinis pasiektų Lietuvos 2004?2006 m. BPD tikslų ir uždavinių vertinimas pagal atskirus fondus, prioritetus bei priemones (ERDF 1.5. priemonė; ESF 2.1.-2.4. priemonės )“ bei suformuotos išvados ir pateiktos rekomendacijos.
Tyrimą atliko: prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. Deividas Vijeikis.

Nacionalinio diskriminacijos statistikos rinkimo plano parengimas (2009).
Tyrimo tikslas – parengti diskriminacijos statistikos duomenų rinkimo metodologiją ir veiksmų planą.
Vykdant tyrimą, parengta diskriminacijos statistikos duomenų rinkimo metodologija ir veiksmų planas; parengta daugialypės diskriminacijos vertinimo metodika; parengtas leidinys „Lygybės statistikos pagrindai. Nacionalinis lygybės statistikos rengimo veiksmų planas“.
Tyrimą atliko: D.Ambrozaitienė, prof. dr. (HP) B.Gruževskis, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), D.Svidlerienė.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimas (įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Lietuvos darbo biržos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalo kompetencijų tobulinimas” (BPD2004-ESF-2.1.0-02-05/0001) pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.1. priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“) (2008).
Tyrimo tikslas – atlikti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimą bei, remiantis specialių tyrimų duomenimis, įvertinti ESF finansuojamo projekto „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“ socialinę ekonominę naudą.
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendino Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“ Nr. D4-652-ESF/2004/2.1.0-03-US06-199 “, kurio tikslas – skatinti bedarbius aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, sudarant jiems galimybes įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančias kvalifikacijas, ugdant verslumą bei plėtojant remiamą įdarbinimą. Vykdant šį projektą, atliktas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimas. Mokslino tyrimo tikslas – įvertinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių (programų) socialinį ir ekonominį efektyvumą.
Tirtos aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonės bei programos: profesinis mokymas ir neformalus švietimas, remiamojo įdarbinimo (įdarbinimo subsidijuojant bei darbo įgūdžių įgijimo rėmimo) priemonės, profesinis orientavimas ir konsultavimas.
Tikslui pasiekti pirmajame tyrimo darbų etape buvo parengti 7 klausimynai projekto dalyviams – ieškantiems darbo asmenims bei ADRP priemones įgyvendinantiems darbdaviams (pagal skirtingas programas bei priemones).
Antrajame tyrimo darbų etape buvo atliktos ieškančių darbo asmenų, dalyvaujančių/dalyvavusių aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse bei darbdavių, įdarbinusių projekto dalyvius į atitinkamas priemones ar baigusius priemones, sociologinės apklausos. Apklausos duomenys buvo suvesti ir apdoroti matematine statistine programa (SPSS).
Trečiajame darbų etape įvairiais pjūviais analizuojami tyrimų duomenys (analizė pateikiama pagal skirtingas ADRP priemones bei programas), atliekama tyrimo rezultatų koreliacinė analizė, atliktų sociologinių tyrimų pagrindu bei matematiniais skaičiavimais vertinamas ADRP socialinis bei ekonominis naudingumas, pateikiamos apibendrinančios išvados bei rekomendacijos.
Tyrimą atliko: doc. dr. D. Bagdžiūnienė, doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Neįgaliesiems taikomų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių vertinimas ir pasiūlymų parengimas projekte įgyvendinamų priemonių efektyvumui didinti (įgyvendinant ESF projektą „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“ Nr. D4-438/2004/2.3.0-03-241/US06-89) pagal BPD 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“) (2008).
Vykdant Lietuvos darbo biržos ES fondo finansuojamą projektą „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas” Nr. D4-438/2004/2.3.0-03-241/US06-89, kurio tikslas padėti asmenims su negalia integruotis į visuomenę ir darbo rinką, sumažinti socialinę atskirtį, nukreipiant asmenis su negalia į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, buvo atliktas mokslinis tyrimas.
Tyrimo tikslas – įvertinti ESF projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“ socialinį ekonominį efektyvumą.
Kompleksinis mokslinis tyrimas apėmė ESF projekto naudos analizę, įvertinant neįgaliesiems taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (profesinio mokymo ir remiamojo įdarbinimo) socialinį bei ekonominį efektyvumą bei pasiūlymų parengimą dėl projekte įgyvendinamų priemonių efektyvumo didinimo.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Specialistų poreikio prognozės Lietuvoje (2008).
Įgyvendinant projektą „Specialistų poreikio tyrimų metodologijos rengimas ir pilotinio tyrimo įgyvendinimas aukštųjų technologijų srityse“, finansuojamą pagal Lietuvos 2004-2006 Bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ ( Nacionalinės plėtros institutas, LR švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas), parengti sektoriniai modeliai bei atliktas specialistų poreikio prognozių tyrimas, parengtas leidinys.
Tyrimą atliko: V. Daujotis, doc. dr. B.Gruževskis, V. Kvedaras, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius, J. Rojaka, R. Rudzkis, J. Židanavičiūtė.

Galimų diskriminacijos apraiškų, naujai numatytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas ir lyginamoji analizė (2008).
Tyrimo tikslas - nustatyti visuomenės tolerancijos pokyčius įvairioms socialinėms grupėms bei ištirti galimų diskriminacijos apraiškų dėl naujame Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų diskriminacijos pagrindų, kurių nebuvo iki šiol galiojusiame Lygių galimybių įstatyme, t.y. dėl kalbos, kilmės, socialinės padėties, tautybės, suvokimą.
Įgyvendinant šį tikslą, buvo: parengtos diskriminacijos apraiškų tyrimo gairės (atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką bei problemos tyrimo metodologinius principus); sukonstruotas klausimynas visuomenės apklausai; atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa; atlikta galimų diskriminacijos apraiškų analizė, įvertintas visuomenės požiūris į tam tikras socialines grupes bei, atliekant lyginamąją analizę, atskleisti visuomenės požiūrio pokyčiai į aptariamas grupes nuo 2005-2006 metų iki 2008 metų. Tyrimą atliko: dr. V. Beresenvičiūtė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. T.Leončikas, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra formuojant integruotą požiūrį į užimtumo didinimą Lietuvoje (2008).
Pirmojo etapo uždaviniai: parengti lankstumo ir užimtumo garantijų taikymo šalyje aktualijų bei situacijos nacionalinėje darbo rinkoje apžvalgą pasitelkiant pagrindinių statistinių rodiklių analizę; išanalizuoti situaciją dėl lankstumo ir užimtumo garantijų šalyje, atsižvelgiant į lankstumo ir užimtumo garantijų komponentus; išanalizuoti šalies darbo santykius (įskaitant darbo sutarčių, darbo laiko ir darbo organizavimo ypatumus) reglamentuojančią įstatyminę bazę, siekiant pagal sektorius įvertinti sutarčių sąlygas lankstumo ir patikimumo atžvilgiu; išanalizuoti šalies mokymosi visą gyvenimą situaciją bei šalies mastu taikomų mokymosi visą gyvenimą priemonių įtaką gyventojų užimtumo garantijų palaikymui; išanalizuoti aktyvią šalies darbo rinkos politiką bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo galimybes lankstumo ir užimtumo garantijų užtikrinimo kontekste; išnagrinėti pagrindines socialinės apsaugos priemones, taikomas darbingiems darbingo amžiaus šalies gyventojams siekiant pakankamo lankstumo ir užimtumo garantijų; nustatyti sferas, kuriose labiausiai pasireiškia nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir nepakankamas užimtumo saugumas.
Antrojo tyrimo etapo uždaviniai: išnagrinėti ES lygmeniu teikiama analitinę informaciją apie ES valstybių narių patirtį dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros siekimo, ypatingą dėmesį skiriant Šiaurės Europos valstybių narių ir Nyderlandų bei anglosaksų sėkmingus „flexicurity“ modelių aprašymams; nustatyti, kokiomis kompleksinėmis priemonėmis (angl. policy mix) būtų galima efektyviai siekti „flexicurity“ Lietuvoje; parengti pasiūlymus dėl konkretaus integruotų priemonių rinkinio Bendriesiems „flexicurity“ principams įgyvendinti šalyje.
Pirmajame tyrimų etape pateikiama situacijos dėl bendrųjų darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų saugumo pusiausvyros (flexicurity) užtikrinimo Lietuvoje analizė. Kartu darbe pristatomas bendras šalies ekonominės politikos kontekstas, kuris neabejotinai turi įtakos “flexicurity” principų įgyvendinimo galimybėms. Išsamiai išanalizuota darbo santykius Lietuvoje reglamentuojančios teisinė bazė analizė “flexicurity” požiūriu, atskleidžiama mokymosi visą gyvenimą situacijos įtaka įgyvendinant “flexicurity” principus, aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių vaidmuo siekiant “flexicurity”, analizuojamos socialinės apsaugos priemonės.
Antrajame tyrimo etape remiantis Lietuvos situacijos įgyvendinant “flexicurity” principus analize, ES lygmeniu teikiama informacija apie ES valstybių narių patirtį dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros siekimo (tame tarpe gerųjų praktikų pavyzdžiais), taip pat pasitelkiant Lietuvos institucijų žinybine informacija, ataskaitas, tyrimus buvo siekiama nustatyti, kokiomis priemonėmis būtų galima efektyviai siekti „flexicurity“ Lietuvoje. Atliktas darbas leido parengti pasiūlymus dėl konkretaus integruotų priemonių rinkinio Bendriesiems „flexicurity“ principams įgyvendinti šalyje.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, dr. J.Moskvina (vadovė), doc. dr. D. Petrylaitė, V. Petrylaitė, dr. A.Pocius, dr. D. Skučienė.

Vaikų, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos, psichologinių ir socialinių gerovės veiksniai (2008 ).
Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų emigracijos problemos aktualumą ir mastą Lietuvoje bei nustatyti, kokias pasekmes vaiko socialinei ir psichologinei raidai turi laikina tėvų emigracija.
Tyrimo metu išanalizuotos bendrosios migracijos tendencijos Lietuvoje, išnagrinėtas vaikų išsiskyrimo su tėvais poveikis vaiko psichologinei būsenai bei adaptacijai ir parengta vaikų, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos, psichologinių ir socialinių gerovės veiksnių tyrimo metodika bei atlikta teisinių aktų, reglamentuojančių tėvų išvykimą iš šalies, analizė.
Pagal parengtą tyrimo metodiką atlikta bendrojo lavinimo mokyklų klasių vadovų sociologinė apklausa bei vaikų psichologinis tyrimas.
Remiantis gautais tyrimų rezultatais pateiktos rekomendacijos dėl vaikų, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos, socialinių ir psichologinių problemų sprendimo Lietuvoje. Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, M.Giedraitytė, R.Junevičius, V.Jusaitė, T.Lazdauskas, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), dr. R.Zabarauskaitė.

Lietuvos ministerijų valstybės tarnautojų ir to paties lygmens privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio lyginamasis tyrimas (2008).
Tyrimo tikslas - išnagrinėti Lietuvos ministerijose dirbančių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūrą bei įvertinti šio rodiklio neatitikimus, lyginant su to paties lygmens privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu; identifikuoti pagrindines šių neatitikimų priežastis.
Tyrimo metu atlikta palyginamoji Lietuvos ministerijų valstybės tarnautojų ir to paties lygmens privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio analize pagal pareigybių grupes, profesijų grupes, išsilavinimą, darbo stažą.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, V.Jusaitė, J.Krumplytė, V.Plokštis, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas)

Darbdavių, jiems atstovaujančių asmenų mokymo ir žinių tikrinimo (atestavimo) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais poreikio ir tikslingumo tyrimas (2008).
Tyrimo tikslas - išnagrinėti darbdavių, jiems atstovaujančių asmenų mokymo ir žinių tikrinimo (atestavimo) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais poreikį ir tikslingumą.
Vykdant tyrimą buvo atlikta darbdavių, jiems atstovaujančių asmenų mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais poreikio, žinių tikrinimo (atestavimo) periodiškumo ir kvalifikacijos tobulinimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje analizė bei darbdavių, jiems atstovaujančių asmenų mokymo programos turinio atitikimo teisės aktuose šiems asmenims nustatytoms pareigoms analizė, nurodyti esamos situacijos privalumai bei trūkumai, įvertinta mokymo paslaugų kokybė.
Remiantis tyrimo rezultatais parengtos išvados ir rekomendacijos dėl darbdavių ir jų įgaliotų asmenų rengimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais poreikio bei jų rengimo sistemos tobulinimo galimybių Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), R.Junevičius, V.Jusaitė, I.Pliuškienė.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymo organizavimo, mokymo paslaugų kokybės, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų darbo praktikos įmonėse tyrimas. Parengti išvadas ir rekomendacijas esamos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų rengimo sistemos gerinimui (2008 ).
Tyrimo tikslas - atlikti esamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymo organizavimo sistemos, teikiamų mokymo paslaugų kokybės, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų darbo praktikos įmonėse ypatumų tyrimą. Tyrimo pagrindu parengti išvadas ir rekomendacijas esamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų rengimo sistemos gerinimui.
Tyrimo metu išnagrinėtos Europos Sąjungos šalių įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo įmonės tarnyboms sistemos, įvertinti jiems keliami kompetencijos reikalavimai, suteikiamos teisės ir vykdomas funkcijos įmonės lygmenyje ir palyginta su šiuo metu Lietuvoje galiojančia sistema.
Vykdant tyrimą buvo atlikta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų mokymo ir žinių tikrinimo bei kvalifikacijos tobulinimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje analizė bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų mokymo programos turinio atitikimo teisės aktuose šiems specialistams nustatytoms pareigoms analizė. Nurodyti esamos situacijos privalumai bei trūkumai bei įvertinta mokymo įstaigose, mokančiose įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistus, teikiamos mokymo paslaugos kokybė.
Remiantis tyrimo rezultatais parengtos išvados ir rekomendacijos dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų rengimo sistemos tobulinimo galimybių Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), R.Junevičius, V.Jusaitė, I.Pliuškienė.

Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo įgyvendinimo apžvalga bei darbo tarybų Lietuvoje veiklos plėtros šakos, teritoriniame bei nacionaliniame lygmenyse galimybių tyrimas (2008).
Tyrimo tikslas – atlikus Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo įgyvendinimo praktikos apžvalgą bei įvertinus darbo tarybų veiklos plėtros galimybes šakos, teritoriniame bei nacionaliniame lygmenyse pateikti siūlymus ir rekomendacijas atitinkamų norminių teisės aktų tobulinimui Lietuvoje.
Tyrimo metu nustatytos Lietuvoje veikiančios Europos Bendrijos įmonės ar jų padaliniai, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas; išanalizuoti darbuotojų dalyvavimo Bendrijos įmonėse ypatumai.
Tyrimo metu atlikta tarptautinių teisės aktų apžvalga darbo tarybų veiklos plėtros šakos, teritoriniame bei nacionaliniame lygmenyse aspektu bei Europos Sąjungos valstybių, kuriose egzistuoja darbo tarybų institutas, darbo tarybų praktikos analizė darbo tarybų veiklos plėtros šakos, teritoriniame bei nacionaliniame lygmenyse aspektu. Įvertintos Lietuvos darbo tarybų galimybės veikti aukštesniame nei įmonės lygmenyje.
Atlikus tarptautinių teisės aktų, užsienio šalių patirties bei Lietuvos darbo tarybos narių galimybių analizę pateiktos išvados dėl darbo tarybų veiklos plėtros šakos, teritoriniame bei nacionaliniame lygmenyse.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), T.Davulis, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė, R.Junevičius, V.Jusaitė, D.Petrylaitė.

Vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėtis darbo rinkoje (2008).
Tyrimo tikslas – atlikti vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėties darbo rinkoje tyrimą.
Tyrimo metu atliktas tautinių mažumų atstovų (vyrų ir moterų) sociologinis tyrimas, surinkta informacija, statistiniai duomenys apie tautinių mažumų padėtį darbo rinkoje, atlikta duomenų analizė, lyginamoji analizė bei suformuotos išvados.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), V.Rosinaitė.

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas (2008).
Tyrimo tikslas – išanalizuoti aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrų) gebėjimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inovacijas naudojančios gamybos poreikių, optimizuojant šios specialistų grupės pasiūlos struktūrą ilgalaikės perspektyvos požiūriu, atsižvelgiant į šalies ir ES darbo rinkos tendencijas.
Atlikus tyrimą parengtas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio stebėsenos modelis bei rekomendacijos aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų rengimo sistemos optimizavimui.
Tyrimą atliko: dr. A.Bagdonas, doc. dr. I.Blažienė, V.Česnuitytė, dr. G.Dikčius, prof. dr. (HP) B.Gruževskis (vadovas), M.Jonauskis, dr. A.Pocius, dr. R.Zabarauskaitė.

Įgyvendinto kompleksinio nuteistųjų asmenų reintegracijos modelio veiksmingumas ir plėtros galimybės (2008).
Tyrimo tikslas – nustatyti nuteistiesiems vykdytų grupinių bei individualių psichologinių konsultacijų profesinio mokymo naudą, išanalizuoti dalyvių poreikius, susijusius su integracija į darbo rinką, nustatyti jų vertybines nuostatas, susijusias su darbine veikla, ištirti darbinę motyvaciją bei esminius reikalavimus darbui.
Tyrimo metu atlikta nuteistųjų reintegracijos į darbo rinką šalyje apžvalga, įvertintas psichologinių programų poveikis nuteistųjų socialinės integracijos į darbo rinką nuostatoms bei darbinės motyvacijos formavimui ir įsidarbinimui. Taip pat tyrimo metu įvertinta profesijos mokymų nauda tikslinės grupės darbinės motyvacijos formavimui ir įsidarbinimui bei parengtos išvados ir pasiūlymai tolesnei nuteistųjų integracijos į visuomenę ir darbo rinką plėtrai.
Tyrimą atliko: dr. S.Biveinytė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. K.Kosienė, A.Matiejūnienė.

Lietuvos darbo rinka: raidos tendencijos, problemos ir galimi sprendimai (2007).
Šis tyrimas yra 2006 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo „Lietuvos darbo rinka: raidos tendencijos, problemos ir galimi sprendimai“ tęsinys. Atsižvelgiant į Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos iškeltus tikslus ir prioritetus, toliau atliekama nuodugni šalies darbo rinkos padėties analizė, ypatingą dėmesį skiriant darbo paklausos ir pasiūlos suderinamumo, teritorinės diferenciacijos bei šalies demografinės padėties šalyje klausimams.
Tyrimo tikslas - atlikti Lietuvos darbo rinkos raidos tendencijų analizę Lisabonos strategijos kontekste ir parengti rekomendacijas dėl užimtumo ir investicijų į žmogiškuosius išteklius skatinimo bei darbo rinkos subalansuotumo didinimo.
Tyrimo metu buvo įgyvendinto šios veiklos: parengta Lietuvos padėties darbo rinkoje bei jos tendencijų apžvalga pagal pagrindinius darbo rinkos rodiklius; remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, atliktas ieškančiųjų darbo asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimas, įskaitant ieškančių darbo asmenų verslumo ugdymo įtakos užimtumui vertinimą; išskirtos problemos, su kuriomis susiduria atskiros ieškančių darbo asmenų grupės, skiriant ypatingą dėmesį sunkiai integruojamiems į darbo rinką asmenims; įvertinti darbo jėgos judėjimo srautai pagal profesijų grupes; atlikta pagrindinių užimtumo ir nedarbo rodiklių kitimo prognozė iki 2013 metų; parengtos rekomendacijos dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos priemonių tobulinimo.
Tyrimas padeda objektyviau vertinti pokyčius Lietuvos darbo rinkoje ir atitinkamai efektyviau įgyvendinti Lisabonos strategiją, nacionalinius siekius bei tikslus. Moksliškai pagrįstos rekomendacijos dėl Lisabonos strategijos nuostatų įgyvendinimo patvirtina, kiek priimti sprendimai atitinka ūkio bei atskirų gyventojų grupių poreikius. Tyrimo metu gauti rezultatai yra naudingi analizuojant realias Lisabonos siekių įgyvendinimo galimybes ir jų vykdymo eigą nematomu laikotarpiu, leidžia išryškinti atsirandančias darbo rinkos silpnąsias vietas ir atitinkamai reaguoti į jas bei patikslinti anksčiau numatytų užimtumo pokyčių siekius, verslumo skatinimą. Parengtos darbo rinkos raidos prognozės naudingos planuojant darbo rinkos politikos priemonių finansavimą, rengiant profesinio mokymo planus bei vertinant bendrąsias Lietuvos ūkio perspektyvas.
Tyrimo rezultatai panaudoti pristatant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją dėl ES biudžeto naudojimo 2008 m sausio 28 d.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, mgr. J.Moskvina (vadovė), dr. A.Pocius.

ĮSA mokymo (studijų) programų ir specializacijos įvedimo bei vadybos krypties mokymo programų tobulinimo galimybės (2007).
Įmonių socialinės atsakomybės (toliau - ĮSA) tematika (dar vadinama – atsakingo verslo) Institute pradėta analizuoti 2005 metais. 2007 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas, bendradarbiaudamas su Organizacijų socialinės atsakomybės institutu ir Jungtiniu Verslo etikos centru atliko tyrimą dėl galimybės integruoti ĮSA į mokymo programas, skirtas verslininkams, vadybininkams bei viešojo administravimo sektoriaus darbuotojams. Buvo atlikta mokymo/studijų programų analizė socialiai atsakingo verslo koncepcijų įtraukimo požiūriu (nagrinėta 12 universitetų ir 11 kolegijų programos); tirta ĮSA specializacijos (profesijos) užsienio šalyse patirtis, ĮSA specialistų profilis ir jų charakteristikos organizacijose, turinčiose savo struktūrose ĮSA pareigybes. Taip pat buvo ištirta, kokios tam sąlygos yra susidariusios Lietuvoje, kokios mokymo (studijų) programos egzistuoja ir kaip būtų galima tobulinti ĮSA programų rengimą bei kelti dalyko dėstymo kokybę Lietuvoje. Pasitelkus ekspertų vertinimus, buvo tiriamos Lietuvos suinteresuotųjų įmonių/organizacijų pozicijos, siekiant išsiaiškinti dabartinį ir potencialų ĮSA specialistų bei mokymų, kvalifikacijos kėlimo poreikį, taip pat Lietuvoje dirbančių ĮSA specialistų (mokslininkų, ekspertų ĮSA srityje) kiekį bei kompetencijas. Buvo tiriamos ĮSA specializacijos įvedimo galimybės ir aiškinamasi, kokios tam būtinos sąlygos (ĮSA mokslininkai, projektai, literatūra ir kt. sertifikavimo kriterijus atitinkantys rodikliai).
Tyrimo rezultatai pagrindžia, kodėl vadybininkams būtinos kompetencijos ĮSA srityje, įrodoma, jog Lietuvoje taip pat pribrendo poreikis vykdyti ĮSA specialisto funkcijas, tiek sekant ES pavyzdžiu, tiek – svarbiausia – tenkinant Lietuvos ūkio reikmes. Kadangi ĮSA mokymosi programų diegimą ir tuo labiau ĮSA profesionalų poreikį sunku suvokti, jeigu nėra išsiaiškinamas klausimas, kokiais būdais įmonėse yra operacionalizuojami strateginiai ĮSA ir darnaus vystymosi tikslai, tai tyrime buvo specialiai koncentruojamasi į analizę, kaip, kokiais metodais bei instrumentais praktikoje įgyvendinamos ĮSA strategijos ir kaip to mokomasi. Tiriant Lietuvos aukštųjų mokyklų mokymo (studijų) programas, buvo išsiaiškinta, jog daugelis išvardintų disciplinų dėstoma ir mūsų universitetuose bei kolegijose. Tačiau ne visose mokyklose šioms disciplinoms suteikta vienoda prasmė.
Dažnai šiandieninėje įmonių, organizacijų, institucijų praktikoje tapo „madinga“ įsivesti etikos kodeksą; jau įžvelgiama tai, jog įmonės Etikos/elgesio kodeksas yra esminis ĮSA formavimo instrumentas. Tačiau tyrimo eigoje buvo išsiaiškinta, kad šių kodeksų funkcionalumas žemas ir dar trūksta suvokimo, jog reikalingas tikslingas darbas siekiant sukurti realaus kodekso veiksmingumo sąlygas. Tokių sąlygų sukūrimas – tai vadinamosios „ĮSA/etikos infrastruktūros“ suformavimas ir jos funkcionavimo užtikrinimas sisteminiu lygmeniu.
Apibendrinant ĮSA mokymų, programų ir specializacijos įvedimo poreikio ir galimybių tyrimą, galima pagrįstai teigti, jog ir Lietuvoje objektyviai egzistuoja toks poreikis. Taip pat yra susiformavę ĮSA mokymo (studijų) programų ir specializacijos įvedimo galimybės bei vadybos krypties mokymo programų tobulinimo pagrindai. Tai turėtų būti jungtinė mokymo (studijų) programa (specializacija), nes atskirai nė vienas iš universitetų nėra sukūręs konkurencinių pranašumų ĮSA srityje, bet bendras įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų specialistų potencialas ir mokslinis ĮSA įdirbis yra pakankamas šiai specializacijai kurti.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti nacionalinėje konferencijoje 2007 metų gruodžio 12 d.
Tyrimą atliko: A. Baltrušienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. A. Jurčiukonytė, prof. dr. V. Juščius, dr. A.Vasiljevas, prof. dr. N. Vasiljevienė (vadovė), D. Žuklienė.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimas (įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Lietuvos darbo biržos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalo kompetencijų tobulinimas” (BPD2004-ESF-2.1.0-02-05/0001) (2007).
Tyrimo tikslas – atlikti aktyvių (įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, viešųjų darbų; darbo vietų steigimo subsidijavimo, savarankiško užimtumo rėmimo, darbo rotacijos) darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimą.
Tikslui pasiekti įgyvendinti šie uždaviniai: parengta tyrimo metodika bei klausimynai; atliktas darbo biržų darbuotojų, įgyvendinančių ADRP priemones, darbo kokybės tyrimas (apklausoje dalyvavo 275 teritorinių darbo biržų darbuotojai atsakingi už ADRP priemonių įgyvendinimą); atliktos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių – ieškančių darbo asmenų bei darbdavių, įgyvendinančių aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sociologinės apklausos (apklausoje dalyvavo 2313 ieškantys darbo asmenys bei 717 aktyvias darbo rinkos politikos priemones įgyvendinantys darbdaviai); įvertintas įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, viešųjų darbų, darbo vietų steigimo subsidijavimo, savarankiško užimtumo rėmimo, darbo rotacijos priemonių efektyvumas atskiroms darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms; išanalizuoti minėtų priemonių dalyvių (bedarbių) nukreipimo į šias priemones kriterijai; nustatytas priemonių tikslingumas kiekvienai darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei; identifikuotos esminės priemonių įgyvendinimo problemų priežastys; įvertintas kiekvienos priemonės bedarbių nukreipimo tikslingumas (pateikiant rekomendacijas nukreipimo į šias priemones kriterijų tobulinimui); parengti siūlymai darbo biržos veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimui, siekiant priemonių efektyvumo; parengtos darbo biržos atskirų priemonių (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai, darbo vietų steigimo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas, darbo rotacija) efektyvumo vertinimo metodikos; įvertintas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių socialinis ekonominis efektyvumas.
Įgyvendinus tyrimą buvo parengta aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimo ataskaita. Tyrimo rezultatai pristatyti LDB organizuotoje konferencijoje 2008 01 23.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. K.Kosienė, mgr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė.

Atviro informavimo paslaugų įvertinimo tyrimas (Įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Lietuvos darbo biržos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalo kompetencijų tobulinimas” (BPD2004-ESF-2.1.0-02-05/0001) (2007).
Tyrimo tikslas – nustatyti atviro informavimo paslaugų poreikį ir įvertinti vartotojų pasitenkinimą teikiamomis atviro informavimo paslaugomis bei numatyti tobulinimo perspektyvas.
Tikslui pasiekti įgyvendinti šie uždaviniai: parengtas tyrimo modelis bei klausimynai jaunimo darbo centrų, darbo centrų, konsultavimo ir informavimo centrų bei profesinio informavimo centro Vilniuje darbuotojams bei šių centrų lankytojams; atliktos atviro informavimo paslaugų gavėjų bei atviro informavimo paslaugų teikėjų sociologinės apklausos. Apklausos vyko 6 jaunimo darbo centruose, 4 darbo centruose, 52 konsultavimo ir informavimo centruose bei profesinio informavimo centre Vilniuje. Apklausoje dalyvavo 1000 atviro informavimo paslaugų gavėjų bei 77 atviro informavimo paslaugų teikėjai; išanalizuotas atviro informavimo teikiamų paslaugų poreikis tokiais aspektais: paslaugų pakankamumo, prieinamumo įvairioms socialinėms grupėms, tarpusavio susiejimo (sistemiškumo); atlikta analizė ir pateikti pasiūlymai dėl atviro informavimo paslaugų vystymo bei prieinamumo didinimo asmenims, turintiems specialiųjų poreikių; įvertinta atviro informavimo paslaugų teikiama informacija kokybės, periodiškumo bei sistemiškumo požiūriu. pateiktos rekomendacijas dėl atviro informavimo paslaugų sistemos (tinklo) optimizavimo.
Apklausos parodė, kad poreikis atviro informavimo paslaugoms šalyje nėra pilnai patenkintas.
Išanalizavus centrų lankytojų bei darbuotojų apklausų duomenis buvo išskirti pagrindiniai faktoriai, ribojantys atviro informavimo paslaugų prieinamumą, bei pateiktos rekomendacijos dėl teikiamų paslaugų efektyvumo didinimo.
Tyrimo rezultatai pristatyti LDB organizuotoje konferencijoje 2008 01 23.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Benefit systems and their interaction with active labour market policies in the new member states (Išmokų sistemų bei jų sąveikos su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis tyrimas naujose ES narėse) (2007).
Pagrindinis tyrimo tikslas - išanalizuoti dešimties naujų Europos Sąjungos šalių narių “pasyvių” bei “aktyvių” priemonių sąveikos būdus ir mastus, nustatyti pagrindines problemas, kylančias siekiant įgyvendinti priemones, skirtas gyventojų ekonominio aktyvumo didinimui. Gauti duomenys praturtins 2004 m. atliktą studiją, skirtą 15 senų šalių narių situacijos analizei.
Tyrimo metu siekiama pateikti išvadas dėl išmokų, skatinančių užsiimti darbine veikla. Pagrindiniai tyrimo klausimai, susiję su situacijos tiriamosiose šalyse analize: pasyvių ir aktyvių darbo rinkos bei socialinės paramos politikos priemonių sąveiką bei šios sąveikos įtaka užimtumo situacijai šalyje; dabartinės situacijos ir pastarųjų metų tendencijų, vykstančių šalies mokesčių-išmokų sistemoje, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sistemoje; aktyvių bei pasyvių priemonių derinimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė; otencialių perėjimo nuo pasyvių prie aktyvių priemonių taikymo pasekmių analizė.
Darbo metu Užsakovui buvo pateikta aprašomoji medžiaga (statistiniai duomenys, literatūros analizė, šalies veikiančios mokesčių-išmokų sistemos apžvalga, kt.), atitinkanti tyrimo metu iškeltus klausimus.
Nacionalinė ekspertė - mgr. J.Moskvina (tyrimo vadovė, vykdytoja).

Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2007).
Projektas vykdomas iki 2008 m. birželios mėn.
Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą ir bendradarbiavimo tinklus, naudojant tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų žmogiškuosius išteklius ir įtaką.
Projektas siekia: remiantis tautinių mažumų visuomeninėmis organizacijomis, jų įtaka ir poveikiu visuomenės raidai, sukurti integracijos į darbo rinką procese dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo tinklus, pasinaudojant užsienio partnerių patirtimi; Vilniaus mieste ir Šalčininkų rajone sukurti, išbandyti ir įvertinti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą; pakelti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų žmogiškųjų išteklių kompetenciją ir integracijos procese dalyvaujančių institucijų personalo kvalifikaciją; sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą.
Atsakingas asmuo - dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2007).
Projektas vykdomas iki 2008 m. birželio mėn. Projekto pagrindiniai tikslai:
- skatinti jaunimo rizikos grupių užimtumą, integraciją į visuomenę bei (re)integraciją į Lietuvos darbo rinką;
- spręsti tikslinių grupių problemas darbo rinkoje ir skatinti socialinę partnerystę Lietuvoje;
- identifikuoti metodus, kurie įgalintų VB nares aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos darbo rinką, įveikiant socialinę atskirtį bei (re)integruojant į darbo rinką rizikos grupes;
- bendraujant su partneriais iš užsienio šalių, panaudoti jų patirtį, veikiančius modelius bei geros praktikos pavyzdžius adaptuoti Lietuvos reikmėms; perimti jų naudojamus metodus, leidžiančius VB narėms efektyviai dalyvauti sprendžiant tikslinių grupių problemas darbo rinkoje bei užimtumo srityje.
Atsakingas asmuo - dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Vidinio teritorinio darbo jėgos mobilumo įvertinimas bei jo skatinimo galimybės (2007).
Siekiant gilau atskleisti nepakankamo vidinio teritorinio mobilumo priežastis bei jo mastą, Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko Vidinio teritorinio darbo jėgos mobilumo bei jo skatinimo galimybių tyrimą. Sudarant šią ataskaitą bei rengiant rekomendacijas, pasinaudota įvairiais šaltiniais: oficialiais Statistikos departamento bei įvairių tyrimų duomenimis, specialiais vertinimais.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti teritorinio darbo jėgos mobilumo tendencijas bei parengti rekomendacijas dėl darbo rinkos subalansuotumo didinimo, panaudojant vidinio teritorinio mobilumo skatinimo priemones.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. K.Kosienė, dr. A.Pocius (vadovas).

Nacionalinio profesinio standarto metodikos rengimas (2007).
Mokslinis tyrimas – LDRMT vykdomo projekto „Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas“, Nr. ESF/2004/2.4.0-K01-069/SUT-192, finansuojamo ES Struktūrinių fondų pagal 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“, dalis.
Tyrimo tikslas – sukurti Nacionalinio profesinio standarto rengimo metodiką.
Tyrimas atliktas penkiais etapais. Pirmasis etapas: įvertinta užsienio šalių patirtis kuriant nacionalinius profesinius standartus. Antrasis etapas: pagrįsta Nacionalinio profesinio standarto struktūra: forma, turinys ir struktūrinės dalys. Trečiasis etapas: parengtas Nacionalinio profesinio standarto kūrimo tvarkos aprašas. Ketvirtasis etapas: parengtas Nacionalinio profesinio standarto aprobavimo ir įteisinimo tvarkos aprašas. Penktasis etapas: mokslinio turimo rezultatų apibendrinimas: parengtas galutinis Nacionalinio profesinio standarto rengimo metodikos variantas, pati metodika pristatyta mokslinėje konferencijoje.
Nacionalinio profesinio standarto metodiką galima rasti tinklapyje www.lnks.lt.
Tyrimą atliko: dr. D.Andriušaitienė; dr. O. Gurskienė, B. Kindurienė, prof. habil. dr. R. Laužackas, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), dr. V. Tūtlys, dr. S.Žilionis.

Profesinio mokymo kokybės valdymo stebėsenos sistemos modelio sukūrimas (2007).
Tyrimo tikslas – Profesinio mokymo kokybės valdymo stebėsenos sistemos modelio sukūrimas.
Tyrimas atliktas trimis etapais. Pirmasis etapas: išnagrinėti Europoje priimtos EFQM sistemos rekomenduojami kokybės valdymo kriterijai. Jais remiantis suformuota Lietuvos profesinio mokymo kokybės valdymą atspindinčių kriterijų hierarchinė sistema. Ją sudaro devyni iš EFQM išplaukiantys kriterijai, kurie papildyti daliniais kriterijais (antras, penktas ir septintas). Kriterijai bei daliniai kriterijai savo ruožtu yra išskaidyti į pirminius kriterijus.
Antrasis etapas: profesinio mokymo kokybės valdymo vertinimo sistemos matematinio modelio konstravimas. Šiame etape yra aptarta sudėtingų socialinių reiškinių, kuriems priklauso ir profesinio mokymo kokybės valdymas, kompleksinio kiekybinio vertinimo problema. Parodoma, kad tokių reiškinių kiekybiniam vertinimui labiausiai tinkas daugiakriteriniai metodai. Detaliai aptariamas principinis bei kiti daugiakriterinio vertinimo modeliai, o taip pat tiriamo reiškinio veiksnių reikšmingumo, rodiklių reikšmių nustatymo bei kiti su daugiakriteriniu vertinimu susiję klausimai.
Trečiasis etapas: atliktas profesinio mokymo kokybės valdymo kiekybinis bandomasis ekspertinis vertinimas: aptarta ekspertų įverčių suderinamumo problema, atliktas mokymo įstaigų kokybės valdymo kriterijų reikšmingumo bei reikšmių ekspertinio vertinimo suderinamumo nustatymas, atliktas bandomasis DRMC kokybės valdymo daugiakriterinis vertinimas, kurio pagrindu sudaryta prioritetinė eilė pagal DRMC darbo kokybę.
Tyrimą atliko: dr. D.Andriušaitienė, V. Ginevičienė, B. Kindurienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Seminaro ,,Profesinio mokymo priemonių poreikis Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemoje” organizavimas (2007).
Seminaro tikslas – situacijos dėl profesinio mokymo priemonių poreikio Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemoje įvertinimas ir aptarimas (remiantis egzistuojančiais šaltiniais, apžvelgiant šiuo metu veikiančią aprūpinimo profesinio mokymo priemonėmis tvarką darbo rinkos ir kitose profesinio mokymo institucijose) bei egzistuojančių problemų ir galimų jų sprendimo būdų įvertinimas (galimų profesinio mokymo priemonių poreikio Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemoje tenkinimo tobulinimo schemų ir rekomendacijų pateikimas).
Seminarą organizavo: dr. D.Andriušaitienė (atsakinga vykdytoja), doc. dr. B.Gruževskis.

Asmenų su klausos negalia integravimas į darbo rinką (Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2007).
projekto vykdymo metu parengtas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų sociologinio tyrimo modelis, kuriuo siekiama įvertinti naujo šių asmenų įdarbinimo modelio efektyvumą; pagal parengtas anketas atlikta sociologinė apklausa, duomenų analizės pagrindu suformuluotos išvados ir pasiūlymai dėl neįgaliųjų integravimo į darbo rinką tobulinimo.
Projekto vykdytojai: D.Andriušaitienė, dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, J.Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistemos sukūrimas (2007).
Magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistemos sukūrimas yra projekto “Vilniaus universiteto Karjeros centro veikla organizuojant magistrantų bendrųjų kompetencijų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, praktinį ugdymą” dalis. Veikla vykdoma 2006-2008 m.
2006 m. buvo išanalizuota užsienio šalių patirtis (bendrųjų kompetencijų apibrėžimas, jų turinys, tyrimų istorija, taikomi modeliai). Remiantis šia patirtimi bei atsižvelgiant į šio projekto uždavinius, buvo parengta magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistema, susidedanti iš metodikų panaudojant Sodros duomenų bazę ir sociologinius kiekybinius bei kokybinius tyrimus.
2007 m. buvo atliktos Vilniaus universiteto magistrantų ir dėstytojų bei Lietuvos darbdavių apklausos, kuriomis nustatytas minėtų grupių požiūris į bendrųjų kompetencijų vietą magistrantų/absolventų integracijos į darbo rinką procese, šių kompetencijų ugdymo bei vertinimo sistemų poreikis bei forma.
2008 m. remiantis atliktų tyrimų rezultatais bus apibendrinta bendrųjų kompetencijų įtaka magistrantų karjerai darbo rinkoje, parengtos rekomendacijos magistrantūros studijų programų tobulinimui ir VU Karjeros centrui.
Daugiau informacijos apie šį projektą rasite interneto svetainėje http://www.benkom.karjera.vu.lt .
Tyrimą atlieka: D.Bernotas, dr. S.Biveinytė, dr. I.Blažienė, V.Česnuitytė, S.Dimgailė, dr. V.Gražulis, V.Greičiuvienė, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė, R.Junevičius, doc. dr. A.Misiūnas, dr. A.Pocius, mgr. V.Rosinaitė, prof. habil. dr. E.Stancikas, mgr. K.Kosienė, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė (tyrimo koordinatorė), R.Zabarauskaitė.

Transporto paslaugų neįgaliesiems poreikio tyrimo ir transporto paslaugų teikimo neįgaliesiems programos metmenų parengimas (2007).
Tyrimo tikslas – įvertinus bendrą Lietuvoje esamą transporto paslaugų ir transporto lengvatų teikimo neįgaliesiems sistemą, nustatyti transporto paslaugų poreikį neįgaliesiems, kurie dėl negalios ar sveikatos būklės, socialinių aplinkybių (aplinkos ir asmenybės veiksnių) negali naudotis šalyje esamomis keleivinio transporto priemonėmis šalyje, bei parengti Valstybinės transporto paslaugų teikimo neįgaliesiems programos metmenis.
Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmame etape buvo atlikta transporto paslaugų bei jų kompensacijų analizė ir įvertinta Lietuvoje neįgaliesiems teikiamų transporto paslaugų bei taikomų lengvatų sistema.
Antrame tyrimo etape buvo atliktas transporto paslaugų poreikio neįgaliesiems sociologinis tyrimas (anketinė apklausa) siekiant nustatyti realius žmonių su negalia transporto paslaugų bei kompensacijų poreikius bei išsiaiškinti neįgaliųjų organizacijų teikiamą pavėžėjimo pagalbą. Apklausoje dalyvavo pagrindinių neįgaliųjų organizacijų nariai. Šio tyrimo rezultatai buvo panaudoti rengiant transporto paslaugų teikimo neįgaliesiems programos metmenis.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė (vadovė), R.Junevičius, dr. A.Pocius.

Studentų karjeros valdymo kompetencijų ir paslaugų kokybės įvertinimas (2007).
Tyrimo tikslas - įvertinti studentų karjeros valdymo kompetencijas (KVK) ir aukštųjų mokyklų karjeros centrų veiklą.
Tyrimo metu: ištirtas žinomumas apie karjeros centrų veiklą, išsiaiškintas naudojimosi karjeros centrų paslaugomis intensyvumas, įvertinta karjeros centrų teikiamų paslaugų kokybė, išsiaiškintas studentų KVK poreikis bei įsisavinimo lygis, ištirti KVK ugdymo pageidaujami būdai ir priemonės.
Tyrimo metu apklausti Alytaus kolegijos, Šiaurės Lietuvos kolegijos, Šiaulių universiteto, V.A Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos, Vilniaus kooperacijos kolegijos ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai.
Tyrimą atliko: D.Bernotas, dr. I.Blažienė, doc.dr. V.Gražulis, V.Greičiuvienė, doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, A.Kanapeckaitė, mgr. K.Kosienė, doc. dr. A.Misiūnas, dr. A.Pocius, mgr. V.Rosinaitė, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė, mgr. R.Zabarauskaitė.

Vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo galimybės ir priemonės Lietuvoje (2007).
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti vaikų skurdo priežastis Lietuvoje bei parengti priemones vaikų skurdo mažinimui.
Tyrimas atliktas 4 etapais. Pirmajame tyrimo etape, remiantis socialinės politikos ir mokslinių tyrimų analize, suformuluoti pagrindines problemas, trukdančias vaikams naudotis savo teisėmis.
Antrajame tyrimo etape numatytos pagrindines vaikų skurdo ir socialinės atskirties priežasčių tyrimo kryptys bei parengta tyrimo metodika.
Trečiajame tyrimo etape apdoroti ir susisteminti sociologinių apklausų duomenys.
Ketvirtajame tyrimo etape atlikta skurstančių šeimų su vaikais bei savivaldybių socialinių darbuotojų sociologinių apklausų rezultatų analizė ir numatytos vaikų skurdo mažinimo kryptys ir priemonės.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, mgr. K.Kosienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), mgr. R.Zabarauskaitė.

Teisės studijų krypties specialistų poreikio Lietuvoje tyrimas (2007).
Tyrimo tikslas – ištirti aukštąjį išsilavinimą turinčių teisės specialistų paklausą ir pasiūlą darbo rinkoje ir kaip šių specialistų profesinis parengimas atitinka darbdavių poreikius.
Tyrimas atliktas 2 etapais. Pirmajame tyrimo etape išanalizuota teisės studijas (neuniversitetines ir universitetines) baigusių specialistų pasiūla ir paklausa, parengta tyrimo metodika.
Antrajame tyrimo etape atliktos darbdavių ir teisės studijų krypties absolventų sociologinės apklausos, apdoroti, susisteminti ir išanalizuoti apklausų duomenys, parengtos priemonės, siekiant tobulinti teisės studijas baigusių specialistų profesinį rengimą.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, mgr. V.Rosinaitė, mgr. R.Zabarauskaitė.

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas (2007-2008).
Tyrimo tikslas – išanalizuoti aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrų) gebėjimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inovacijas naudojančios gamybos poreikių, optimizuojant šios specialistų grupės pasiūlos struktūrą ilgalaikės perspektyvos požiūriu, atsižvelgiant į šalies ir ES darbo rinkos tendencijas.
Atlikus tyrimą parengtas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio stebėsenos modelis bei rekomendacijos aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų rengimo sistemos optimizavimui.
Tyrimą atliko: prof. A.Bagdonas, dr. I.Blažienė (vadovė), prof. G.Dikčius, doc. dr. B.Gruževskis, M.Jonauskis, R.Junevičius, dr. A.Pocius, mgr. R.Zabarauskaitė.

Darbo laiko reglamentavimas kai kuriose ES šalyse (ir Lietuvoje) bei Lietuvos socialinių partnerių nuomonė dėl lankstesnio darbo laiko reglamentavimo (2007).
Tyrimo tikslas - įvertinti darbo laiko reglamentavimo kai kuriose ES šalyse (ir Lietuvoje) ypatumus, tendencijas bei Lietuvos socialinių partnerių nuomonę svarbiausiais darbo laiko reglamentavimo aspektais.
Tyrimo rezultatai pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. T.Davulis, doc. dr. B.Gruževskis.

Lietuvoje galiojančių darbo įstatymų analizė nediskriminacijos požiūriu (2007).
Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos darbo sritį reglamentuojančių įstatymų analizę ir nustatyti, ar egzistuojančių nuostatų pakanka gyventojų apsaugai nuo diskriminacijos darbo rinkoje.
Tyrimo rezultatai pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. T.Davulis, doc. dr. B.Gruževskis.

Darbo medicinos gydytojų rengimo poreikio įstaigoms ir įmonėms tyrimas (2007).
Tyrimo tikslas – nustatyti darbo medicinos gydytojų rengimo poreikį šalies įstaigoms ir įmonėms.
Tyrimo rezultatai pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis , dr. R.Jankauskas, mgr. K.Kosienė.

Mirčių darbovietėse dėl su darbu nesusijusių ligų 2005-2006 metais aplinkybių, priežasčių tyrimas, rekomenduojamų priemonių, siekiant išvengti tokių įvykių, parengimas (2007).
Tyrimo tikslas – atlikti mirčių darbovietėse dėl su darbu nesusijusių ligų 2005-2006 metais aplinkybių ir priežasčių tyrimą ir parengti rekomendacijas, siekiant išvengti tokių įvykių.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis , mgr. K.Kosienė, dr. I.Pliuškienė.

Europos kolektyvinių (darbo) santykių apžvalga (European Industrial Relations Observatory) (2007).
European Industrial Relations Observatory (EIRO) projektą vykdo Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Nuo 2004 metų Institutas yra nacionalinis EIRO korespondentas Lietuvoje. Vykdant šį projektą Europos fondui nuolat teikiama informacija apie kolektyvinių (darbo) santykių plėtrą Lietuvoje. Informaciją galima rasti interneto svetainėje: http://www.eiro.eurofound.eu.int/.
Atsakingas asmuo - dr. I.Blažienė.

Europos darbo sąlygų apžvalga (European Working Conditions Observatory) (2007).
European Working Conditions Observatory (EWCO) projektą vykdo Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Nuo 2005 metų Institutas yra nacionalinis EWCO korespondentas Lietuvoje. Vykdant šį projektą Europos fondui nuolat teikiama informacija apie tyrimus darbo sąlygų srityje. Informaciją galima rasti interneto svetainėje: http://www.eiro.eurofound.eu.int/.
Atsakingas asmuo - dr. I.Blažienė.

Europos restruktūrizacijos stebėsena (European Restructuring Monitor) (2007).
European Restructuring Monitor (ERM) projektą vykdo Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Nuo 2005 metų Institutas yra nacionalinis ERM korespondentas Lietuvoje. Vykdant šį projektą Europos fondui nuolat teikiama informacija apie ekonomikos restruktūrizacijos procesus Lietuvoje. Informaciją galima rasti interneto svetainėje: http://www.eiro.eurofound.eu.int/.
Atsakingas asmuo - dr. I.Blažienė.

Profesijų, įregistruotų Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, profesiogramos (2007).
Profesijos aprašo (profesiogramos) tikslas – aiškiai, tiksliai, konkrečiai aprašyti atskiros profesijos darbuotojo pareigas, darbo funkcijas, jam keliamus reikalavimus, fizines ir asmenines savybes, darbuotojo atsakomybę ir pan.
Profesijų aprašai reikalingi Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) internetinėje duomenų bazėje esamos informacinės medžiagos papildymui, klasifikatoriaus atnaujinimui. Informacijos apie Lietuvos gyventojų profesinę veiklą kaupimas, klasifikavimas, analizė padės adekvačiau įvertinti profesinio užimtumo informaciją Lietuvoje, spręsti tarptautinio bendradarbiavimo, užsienio investicijų, darbo jėgos migracijos, įdarbinimo, mokslinių tyrimų ir kitas problemas.
Profesiogramas parengė: V.Jatkevičienė, R.Junevičius (vadovas), mgr. K.Kosienė.

Leonardo da Vinčio programos projektas "Kokybės valdymo kompetencijų plėtra darbo rinkos profesiniame mokyme” (2006).
Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos ir kitų partnerių (Darbo ir socialinių tyrimų instituto, Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro, Vilniaus kooperacijos kolegijos suaugusiųjų švietimo centro ir „Achemos“ mokymo centro) 2006 m pradžioje parengtą projektą finansavo ES Leonardo da Vinčio programos fondas.
Projekto tikslas - vystyti ir tobulinti kokybės valdymo kompetencijas darbo rinkos profesiniame mokyme, bendradarbiaujant ir keičiantis patirtimi su Europos Sąjungos šalimis.
Įgyvendinant projektą, kaip Instituto atstovai vyr. m. d., doc. dr. B.Gruževskis, m. d. J.Moskvina ir m. d. D.Andriušaitienė dalyvavo mainų mokomuosiuose vizituose į tris ES šalis – Didžiąją Britaniją (Škotiją), Italiją ir Ispaniją. Priimantys partneriai šiose šalyse buvo suaugusiųjų mokymo bei profesinio rengimo organizacijos, turinčios didelę tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Pagrindinis vizitų tikslas - susipažinti su šių šalių profesiniame mokyme egzistuojančiomis kokybės užtikrinimo sistemomis ir metodais, akcentuojant profesinio mokymo kokybės įvertinimo, stebėsenos ir sistemos vystymo priemones bei gerąją praktiką. Vizitų metu Lietuvos specialistai užsienio kolegoms pristatė Lietuvos institucijų patirtį profesinio rengimo, darbo rinkos dalyvių kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo kokybės užtikrinimo srityse.
Vizitų metu įgytas žinias ir kompetencijas projekto dalyviai skleidžia kolegų tarpe. 2007 m. vasario mėnesį buvo surengta baigiamoji projekto konferencija, kurios metu pristatyti projekto rezultatai, apibendrintos įgytos žinios ir diskutuota, kokiose srityse ir kokiais būdais kokybės valdymo gerąją praktiką galima įgyvendinti darbo rinkos profesiniame mokyme.

Sunkiai integruojamų asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir priemonės jų užimtumui didinti (2006).
Tyrimo tikslas - ištirti sunkiausiai integruojamų asmenų padėtį darbo rinkoje (atlikti sociologinį tyrimą) ir parengti pasiūlymus jų užimtumui didinti.
Tyrimo metu buvo išskirtos šios tiriamųjų grupės: vyresnio amžiaus (45-65 metų) bedarbiai, užsiregistravę teritorinėse darbo biržose tokiomis grupėmis: 45-55 m.; 55-62,5 m.; pensinio amžiaus asmenys, norintys grįžti į darbo rinką; neįgalūs asmenys, norintys ir galintys dirbti bei turintys 30-40 proc. ir 45-55 proc. darbingumo lygį; neturintys pagrindinio išsilavinimo asmenys, užsiregistravę darbo biržose.
Tyrimo metu įvertinta vyresnio amžiaus bedarbių, asmenų, turinčių ribotą darbingumą bei žemą išsilavinimą, darbinė bei mokymosi motyvacija, nustatyta, kokios priežastys trukdo šių bedarbių kontingentui sėkmingai įsijungti į darbinę veiklą bei įsigyti paklausią profesiją. Taip pat tyrimo metu buvo įvertinta respondentų padėtis darbo rinkoje, atlikta jų motyvacijos darbui ir mokymui analizė, parengti pasiūlymai dėl nurodytų tikslinių grupių asmenų grąžinimo į darbo rinką sąlygų sudarymo. Darbe išanalizuotos vyresnio amžiaus, neįgaliųjų asmenų, jų tarpe išskiriant moteris, dalinio užimtumo galimybės, suformuotos rekomendacijos dėl tokių galimybių plėtojimo. Be to, buvo suformuluoti pasiūlymai šių grupių padėčiai darbo rinkoje gerinti, parengti pasiūlymai teisinių dokumentų, reglamentuojančių nurodytų tikslinių grupių užimtumą, papildymui.
Tyrimą atliko: V.Česnuitytė, doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), doc. dr. L.Žalimienė.

Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra. Mokymo paslaugų efektyvumo įvertinimas (2006).
Tyrimo tikslas - įvertinti profesinio mokymo, kaip aktyvios užimtumo politikos priemonės, socialinį ir ekonominį efektyvumą, remiantis asmenų, baigusių profesinį mokymą, ir juos įdarbinusių darbdavių apklausų duomenimis.
Tyrimo metu buvo apklausti asmenys, baigę profesinį mokymą, ir juos įdarbinę darbdaviai. Viso buvo apklausta 4500 respondentų. Mokslinio tyrimo ataskaitoje pateikiami rezultatai apie profesinį mokymą baigusių asmenų įsidarbinimą projekto įgyvendinimo laikotarpiu, mokymo pagal konkrečią mokymo programą kokybę, neįsidarbinusiųjų struktūrą ir neįsidarbinimo priežastis bei apie projekto dalyvius, kurie baigę profesinio mokymo programas, tęsia mokymąsi. Taip pat tyrimo metu buvo įvertintas profesinio mokymo ekonominis ir socialinis efektyvumas, pateiktos rekomendacijos profesinio mokymo naudai didinti.
Tyrimą atliko: D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė.

Bedarbių užimtumo rėmimas. Užimtumo rėmimo programų efektyvumo įvertinimas (2006).
Tyrimo tikslas - įvertinti viešųjų darbų, remiamų darbų bei naujai įsteigtų subsidijuojamų darbo vietų programų socialinį ir ekonominį efektyvumą, remiantis projekto dalyvių, Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Bedarbių užimtumo rėmimas“ Nr. ESF/2004/2.1.0-01-002/79/US 05-13 dalyvius įdarbinusių darbdavių apklausų duomenimis.
Tyrimo metu atlikus projekto dalyvių, įdarbintų į užimtumo rėmimo programas, bei 50 proc. darbdavių, įdarbinusių projekto dalyvius (viso 2500 respondentų) apklausas, darbe pateikiami rezultatai apie nukreipimą į užimtumo rėmimo programas projekto įgyvendinimo laikotarpiu, pristatomi rezultatai apie konkrečių užimtumo rėmimo programų kokybę, neįsidarbinusiųjų struktūrą ir neįsidarbinimo priežastis. Taip pat tyrimo metu buvo įvertintas užimtumo rėmimo programų ekonominis ir socialinis efektyvumas, parengtos rekomendacijos užimtumo rėmimo programų naudai didinti.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, J. Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Šlekienė.

Inovatyvių praktinio mokymo formų diegimas Vilniaus kolegijoje (2006).
Aukštoji mokykla Vilniaus kolegija šiuo metu įgyvendina ES struktūrinių fondų projektą “Inovatyvių praktinio mokymo formų diegimas Vilniaus kolegijoje”, kurio tikslas – įdiegti inovatyvius ir efektyvius praktinio mokymo metodus šioje mokymo įstaigoje, pagerinant praktinių įgūdžių bei kompetencijų lavinimo kokybę 22 kolegijoje vykdomų studijų programų studentams.
DSTI atliko lyginamąją-prognostinę darbdavių apklausą ir tyrimą, kuris padėjo išsiaiškinti į praktiką priimamų Vilniaus kolegijos studentų pasirengimą darbinei veiklai bei leido parengti rekomendacijas kolegijoje besimokančių studentų praktikų organizavimo tobulinimui. Ypatingas dėmesys šiame tyrime buvo skiriamas darbdavių pasitenkinimo Vilniaus kolegijos studentų praktiniu pasirengimu vertinimui.
Tyrimą atliko: V.Jatkevičienė (vadovė), R.Junevičius, J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, R.Zabarauskaitė.

Bedarbių profesinio mokymo naudos tyrimas, įvertinant mokymo programų vykdymo efektyvumą bei praktinio mokymo kokybę (2006).
Tyrimo tikslas - įvertinti darbo rinkos profesinio mokymo programų vykdymo efektyvumą ir praktinio mokymo kokybę pagal paklausiausias mokymo programas.
Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmajame tyrimo etape buvo pateikti tyrimo tikslai, uždaviniai, metodai, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius mokymo efektyvumo kriterijus, parengtos asmenų, baigusių profesinį mokymą, ir darbdavių apklausos anketos, pateikti tyrimo dalyvių atrankos principai, atsižvelgiant į jų dalyvavimą paklausiausiose darbo rinkos mokymo programose.
Antrajame tyrimo etape buvo apklaustos dvi respondentų grupės: asmenys, baigę 15 paklausiausių darbo rinkos mokymo programų, ir darbdaviai; duomenys apdoroti matematine-statistine programa; atlikta apklausos rezultatų analizė, kurios pagrindu parengtos profesinio mokymo efektyvumo didinimo bei praktinio mokymo kokybės gerinimo rekomendacijos.
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Sventickaitė.

Mokymo kursų organizavimo metodų efektyvumo tyrimas (2006).
Įgyvendinant projektą ,,Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų plėtra“, Lietuvos darbo biržos darbuotojams ir teritorinių darbo biržų darbuotojams buvo organizuojami anglų kalbos tobulinimo, kompiuterinių įgūdžių lavinimo (pagal ECDL Start programą) bei psichologinių žinių ir įgūdžių tobulinimo kursai. Tyrimo metu buvo atlikta vykdytų mokymų organizavimo analizė ir pateiktos rekomendacijos dėl ateityje organizuojamų panašių mokymų.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Šlekienė.

Lietuvos kaimo turizmo sektoriaus darbo rinkos analizė (2006).
VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras vykdo projektą “Kaimo turizmo verslo organizatoriaus mokymo programos rengimas”, kurio tikslas - parengti kaimo turizmo verslo organizatoriaus formalaus mokymo programą, atitinkančią besikeičiančius ekonomikos ir verslo poreikius.
DSTI atliko darbo rinkos kaimo sektoriuje analizę, kurios metu buvo išsiaiškinta kaimo turizmo sektoriaus situacija Lietuvoje, siekiant nustatyti, kokios kompetencijos reikalingos dirbantiesiems kaimo turizmo sektoriuje, atskleisti problemas, su kuriomis susiduriama žmogiškųjų išteklių vadyboje kaimo turizmo sektoriuje, taip pat kuriant materialinę bazę. Atliktu tyrimu bus remiamasi rengiant modulinę kaimo turizmo verslo organizatoriaus mokymo programą.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževkis, R.Junevičius, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), I.Vainienė.

Jaunimo įsitvirtinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybių tobulinimas (2006).
Tyrimo tikslas - ištyrus dabartines jaunimo įsitvirtinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybes ir jų ateities tendencijas, pateikti rekomendacijas dėl jų gerinimo.
Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmame tyrimo etape buvo įvertinta dabartinė jaunimo padėtis darbo rinkoje, atsižvelgiant į jos priklausomybę (sąryšį su) nuo Lietuvos ekonomikos pokyčių; atliktos jaunimo skaičiaus, užimtumo ir nedarbo (trumpalaikės ir ilgalaikės trukmės) prognozės; atliktos jaunų užimtųjų skaičiaus prognozės pagal profesijų grupes; įvertinti jaunimo dalyvavimo neoficialaus užimtumo sferoje mastai; pateikta jaunimo darbo jėgos judėjimo, apimant ir migracinius aspektus, imitacinė schema. Vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje, buvo atsižvelgta ir į regioninį aspektą.
Antrame etape buvo atliktas tyrimas, kurio metu sužinota aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentų nuomonė dėl darbdavių siūlomos perspektyvos “priversti” mokslus baigiančius studentus - jaunus specialistus - tam tikrą laiką atidirbti Lietuvoje, tuo atlyginant valstybei už į mokslą investuotas lėšas; nustatytos specifinės jaunimo nedarbo priežastys (sunkumai, su kuriais susiduriama įsitraukimo į darbo rinką bei įsitvirtinimo joje metu); įvertinus socialinės ir ekonominės aplinkos - švietimo, jaunimo nevyriausybinių organizacijų, šeimos bei būsto problemų sprendimo - įtaką jaunimo įsitvirtinimui nacionalinėje darbo rinkoje, pateiktos kompleksinio pobūdžio rekomendacijos jaunimo įsitvirtinimo šalies darbo rinkoje galimybėms didinti/tobulinti. Rekomendacijose buvo pabrėžiamas jaunimo “pririšimo” prie nacionalinės darbo rinkos galimybių aspektas.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. D.Jurevičienė, J.Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Profesinio mokymo ir konsultavimo programų poreikio vyresnio amžiaus žmonėms nustatymas (2006).
Tyrimo tikslas - nustačius ir įvertinus vyresnio amžiaus žmonių poreikius, pateikti tuos poreikius atitinkančias profesinio mokymo ir konsultavimo programų grupes.
Atliekant vyresnio amžiaus žmonių poreikių tyrimą buvo atlikta nacionalinių dokumentų (aktualių tiriamajai visumai) analizė; respondentų anketinė apklausa; palyginamoji šalies įgyvendinamos politikos vyresnio amžiaus gyventojų atžvilgiu ir pačios tikslinės gyventojų grupės poreikių atitikimo analizė.
Remiantis atliktu tyrimu bei analizės išvadomis, pateiktos siūlomos profesinio mokymo ir profesinio konsultavimo programų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, grupės, apimant sritis, temas bei rekomendacijas programų turinio, trukmės, darbo metodų, mokymo personalo kvalifikacijos klausimais.
Tyrimą atliko: dr. S.Biveinytė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2006).
Projektas vykdomas iki 2007 m. gruodžio mėn. Per šį laikotarpį numatoma sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą bei bendradarbiavimo tinklus, panaudojant tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų tinklus bei žmoniškuosius išteklius.
Atsakingas asmuo - dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2006).
Projektas vykdomas iki 2007 m. gruodžio mėn. Projekto pagrindiniai tikslai:
- skatinti jaunimo rizikos grupių užimtumą, integraciją į visuomenę bei (re)integraciją į Lietuvos darbo rinką;
- spręsti tikslinių grupių problemas darbo rinkoje ir skatinti socialinę partnerystę Lietuvoje;
- identifikuoti metodus, kurie įgalintų VB nares aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos darbo rinką, įveikiant socialinę atskirtį bei (re)integruojant į darbo rinką rizikos grupes;
- bendraujant su partneriais iš užsienio šalių, panaudoti jų patirtį, veikiančius modelius bei geros praktikos pavyzdžius adaptuoti Lietuvos reikmėms; perimti jų naudojamus metodus, leidžiančius VB narėms efektyviai dalyvauti sprendžiant tikslinių grupių problemas darbo rinkoje bei užimtumo srityje.
Atsakingas asmuo - dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Galimybių studija „Darbo jėgos judėjimas abipus sienų euroregione Nemunas“ bei Lietuvos ir Ispanijos galimybių studijų apibendrinimas (2006).
Tyrimo tikslas - išnagrinėti laisvo darbo jėgos judėjimo abipus sienų euroregione Nemunas galimybes, apibendrinti Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienių regionų darbo jėgos judėjimo patirtį, padidinti regiono gyventojų informuotumą apie įsidarbinimo kaimyninėse šalyse galimybes.
Tyrimo metu išanalizuoti trijų pasienio regionų statistiniai duomenys ir pagrindiniai teisiniai dokumentai, atlikta ekspertinė regiono gyventojų, savivaldybių darbuotojų bei darbdavių apklausa, parengtas Lietuvos ir Ispanijos galimybių studijų apibendrinimas bei pateiktos rekomendacijos dėl gyventojų užimtumo galimybių tobulinimo Lietuvos-Lenkijos-Rusijos pasienio regione.
Tyrimą atliko: dr. A.Grynia, doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius (vadovas), dr. J.Volkonovski.

Asmenų su klausos negalia integravimas į darbo rinką (Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2006).
Projektas vykdomas iki 2007 m. vasario mėnesio. Parengtas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų sociologinio tyrimo modelis, kuriuo siekiama įvertinti naujo šių asmenų įdarbinimo modelio efektyvumą; pagal parengtas anketas atlikta sociologinė apklausa, duomenų analizės pagrindu suformuluotos išvados ir pasiūlymai dėl neįgaliųjų integravimo į darbo rinką tobulinimo.
Projekto vykdytojai: D.Andriušaitienė, dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, J.Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Darbo rinkos profesinio mokymo stebėsenos metodikos sukūrimas (2006).
Tyrimo metu atlikti darbai:
1. Išnagrinėti ES rekomenduojami darbo rinkos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo indikatoriai, dėmesio verti profesinio mokymo ir darbo rinkos poreikių derinimo geros praktikos pavyzdžiai kitose šalyse, aptartos ES rekomenduojamų indikatorių ir minėtųjų metodikų taikymo galimybes, vertinant šalies darbo rinkos profesinio mokymo kokybę.
2. Suorganizuota diskusija su profesinio mokymo specialistais dėl rekomenduojamų indikatorių reikšmingumo vertinant padėtį šalies darbo rinkos profesinio mokymo sistemoje ir atliktas bandomasis tyrimas – darbo rinkos profesinio mokymo padėties įvertinimas: surinkta informacija pagal numatytuosius indikatorius.
3. Sukurta darbo rinkos profesinio mokymo stebėsenos metodika.
Tyrimą atliko: D.Andriušaitienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Profesinio orientavimo stebėsenos metodikos sukūrimas (2006).
Tyrimo metu atlikti darbai:
1. Išnagrinėti galimi profesinio orientavimo kokybės vertinimo indikatoriai ir įvertintos jų taikymo galimybės, kuriant profesinio orientavimo stebėsenos sistemą.
2. Suorganizuota diskusija su profesinio orientavimo specialistais dėl rekomenduojamų indikatorių reikšmingumo vertinant padėtį šalies profesinio orientavimo sistemoje ir atliktas bandomasis tyrimas –profesinio orientavimo padėties įvertinimas: surinkta informacija pagal numatytuosius indikatorius.
3. Sukurta profesinio orientavimo stebėsenos metodika.
Tyrimą atliko: D.Andriušaitienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Profesinio mokymo ir profesinio orientavimo paslaugų sistemos optimizavimas (2006).
Tyrimo metu atlikti darbai: išanalizuotas ir įvertintas profesinio mokymo bei profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų tinklas, apimantis dviejų ministerijų (Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo) pavaldumo mokymo bei profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų teikėjus; sukurtos trys alternatyvios paslaugų sistemos reorganizavimo schemos.
Tyrimą atliko: D.Andriušaitienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Lietuvos darbo rinka: vystymosi tendencijos, problemos ir galimi sprendimai (2006).
Tyrimo tikslas – ištirti ekonominius socialinius pokyčius bei jų raidą Lietuvoje ir išanalizuoti jų poveikį šalies darbo rinkai (akcentuojant regionines užimtumo diferenciacijos problemas bei depresinių regionų ypatumus).
Pirmajame tyrimo etape metodologiškai pagrįstos darbo rinkos analizės kryptys, tyrimo tikslai bei uždaviniai, suformuluotos pagrindinės tiriamosios problemos.
Antrajame tyrimo etape išnagrinėti statistiniai rodikliai, charakterizuojantys šalies ekonominį vystymąsi, ūkio struktūrinius pokyčius bei jų įtaka užimtumui.
Trečiajame tyrimo etape ekonominiu bei socialiniu pjūviais išanalizuotos šalies darbo rinkos tendencijos (ypatingas dėmesys skiriamas depresiniams regionams).
Ketvirtajame tyrimo etape, remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, suformuluotos išvados bei pasiūlymai dėl Lietuvos darbo rinkos plėtros bei pateikiama darbo rinkos stebėsenos rodiklių sistema.
Tyrimą atliko: D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), R.Zabarauskaitė.

Profesinio konsultavimo būklės šalyje analizė (2006).
Tyrimo tikslas – sistemingai išanalizuoti profesinio konsultavimo paslaugų būklę šalyje.
Pirmajame tyrimo etape surinkta ir susisteminta informaciją apie profesinio konsultavimo paslaugas Lietuvoje teikiančias institucijas, specialistus, paslaugų teikimo metodus bei vartotojų grupes.
Antrajame tyrimo etape parengta potencialių profesinio konsultavimo paslaugų vartotojų tyrimo metodika bei išanalizuoti tyrimo rezultatai. Nustatyti minėtų paslaugų vartotojų poreikiai bei paslaugų plėtros galimybės.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, J.Moskvina, K.Sventickaitė, R.Zabarauskaitė (vadovė).

Profesinio orientavimo centrų steigimo tinklo projekto parengimas (2006).
Tyrimo tikslas – parengti profesinio orientavimo centrų steigimo tinklo Lietuvoje projektą.
Pirmajame tyrimo etape, remiantis statistine informacija, išanalizuota profesinio konsultavimo paslaugas Lietuvoje teikiančių institucijų veikla bei parengta šių institucijų veiklos tyrimo metodika.
Antrajame tyrimo etape išanalizuoti profesinio konsultavimo paslaugų teikėjų apklausos rezultatai bei parengtas profesinio orientavimo centrų tinklo steigimo modelio projektas.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, J.Moskvina, R.Zabarauskaitė (vadovė), kiti tyrėjai ir ekspertai.

Aukštųjų mokyklų absolventų padėties Lietuvos darbo rinkoje tyrimų apžvalga ir specialistų poreikio prognozės (2006).
Darbo tikslas – parengti leidinį, kuriame būtų apžvelgti Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2003 – 2005 metais atliktų absolventų tyrimų rezultatai bei pateikta LDB informacijos pagrindu parengta specialistų poreikio prognozė, padėsianti formuoti 2007 metų specialistų valstybinį užsakymą.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, K.Sventickaitė, R.Zabarauskaitė (vadovė).

Studentų profesinės karjeros projektavimo kompetencijų ir paslaugų kokybės įvertinimas (2006).
Tyrimo tikslas - įvertinti studentų profesinės karjeros projektavimo kompetencijas ir karjeros centrų veiklą.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti žinomumą apie karjeros centro veiklą ir teikiamų paslaugų kokybę, naudojimosi karjeros centrų paslaugomis intensyvumą, studentų profesinės karjeros projektavimo kompetencijų poreikį ir įsisavinimo lygį, studentų profesinės karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo pageidaujamus būdus ir priemones.
2006 metais buvo parengta tyrimo metodika ir klausimynas, sukonstruota antrankinė tyrimo visuma. Tyrimo veikla bus vykdoma ir 2007 metais.
Tyrimą atliko: D.Bernotas, dr. I.Blažienė, doc. dr. V.Gražulis, V.Greičiuvienė, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė, R.Junevičius, dr. A.Misiūnas, dr. A.Pocius, V.Rosinaitė (tyrimo koordinatorė), K.Sventickaitė, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė, R.Zabarauskaitė.

Darbo jėgos paklausos ir darbo vietų užpildymo problemų tyrimas (2006).
Tyrimo tikslas - įvertinti darbo paklausos kaitą bei išskirti laisvų darbo vietų neužpildymo priežastis.
Tyrimo eigoje atlikta darbdavių apklausa, išskirtos esminės darbo vietų neužpildymo priežastys bei parengtos rekomendacijos darbo vietų užpildymo gerinimui.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. L.Okunevičiūtė–Neverauskienė, dr. A.Pocius (vadovas), K.Sventickaitė.

Europos kolektyvinių (darbo) santykių apžvalga (European Industrial Relations Observatory) (2006).
European Industrial Relations Observatory (EIRO) projektą vykdo Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Nuo 2004 metų Institutas yra nacionalinis EIRO korespondentas Lietuvoje. Vykdant šį projektą Europos fondui nuolat teikiama informacija apie kolektyvinių (darbo) santykių plėtrą Lietuvoje. Informaciją galima rasti interneto svetainėje: http://www.eiro.eurofound.eu.int/.
Atsakingas asmuo - dr. I.Blažienė.

Darbo tarybų steigimo analizė ir plėtros perspektyvos (2006).
Tyrimo metu atliktas “Darbo tarybų įstatymo” įgyvendinimo vertinimas, išnagrinėti bei apibendrinta darbo tarybų veiklos kai kuriose Europos sąjungos šalyse patirtis. Vykdant tyrimą atrinktos įmonės, kuriose yra įsteigtos darbo tarybos bei atlikta šių įmonių darbuotojų ir darbo tarybų narių apklausa, pateikti siūlymai dėl darbo tarybų veiklos tobulinimo Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. D.Petrylaitė, kiti tyrėjai ir ekspertai.

Socialinio dialogo plėtros galimybės šakiniame bei įmonių lygmenyje (anglų k.) (2006).
Tyrimo metu atlikta Lietuvos centrinių darbdavių bei profesinių sąjungų organizacijų apklausa bei jos pagrindu parengta ataskaita apie Lietuvos socialinių partnerių galimybes plėtoti socialinį dialogą šakiniame bei įmonių lygmenyje Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė.

Magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistemos sukūrimas (2006).
Magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistemos sukūrimas yra projekto “Vilniaus universiteto Karjeros centro veikla organizuojant magistrantų bendrųjų kompetencijų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, praktinį ugdymą” dalis. Veikla bus vykdoma 2006-2008 m.
2006 m. buvo išanalizuota užsienio šalių patirtis (bendrųjų kompetencijų apibrėžimas, jų turinys, tyrimų istorija, taikomi modeliai). Remiantis šia patirtimi bei atsižvelgiant į šio projekto uždavinius, buvo parengta magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistema, susidedanti iš metodikų panaudojant Sodros duomenų bazę ir sociologinius kiekybinius bei kokybinius tyrimus.
2007 m. bus atliekamos Vilniaus universiteto magistrantų, dėstytojų bei darbdavių apklausos, kuriomis bus nustatytas minėtų grupių požiūris į bendrųjų kompetencijų vietą magistrantų/absolventų integracijos į darbo rinką procese, šių kompetencijų ugdymo bei vertinimo sistemų poreikis bei forma.
2008 m. remiantis atliktų tyrimų rezultatais bus apibendrinta bendrųjų kompetencijų įtaka magistrantų karjerai darbo rinkoje, parengtos rekomendacijos magistrantūros studijų programų tobulinimui, VU Karjeros centrui bei profesinio konsultavimo specialistams.
Daugiau informacijos apie šį projektą rasite interneto svetainėje http://www.benkom.karjera.vu.lt .
Tyrimą atlieka: D.Bernotas, dr. S.Biveinytė, dr. I.Blažienė, V.Česnuitytė, S.Dimgailė, dr. V.Gražulis, V.Greičiuvienė, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė, R.Junevičius, doc. dr. A.Misiūnas, dr. A.Pocius, V.Rosinaitė, prof. habil. dr. E.Stancikas, K.Sventickaitė, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė (tyrimo koordinatorė), R.Zabarauskaitė.

Profesinės veiklos analizės metodikos sukūrimas (2005).
Šis tyrimas yra projekto “Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas” dalis. Tyrimo metu apibendrinti diskusiniai profesinės veiklos analizės metodologijos klausimai, išnagrinėtos, palygintos ir įvertintos (jų ar jų elementų taikymo Lietuvoje aspektu) pasaulyje taikomos profesinės veiklos analizės metodikos, suformuluoti Lietuvoje taikytinos profesinės veiklos analizės metodikos principai, sukurta profesinės veiklos analizės metodika, kurią sudaro 10 profesinės veiklos tyrimo etapų – žingsnių. Su parengta metodika galima susipažinti projekto ,,Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas” internetinėje svetainėje (http://www.lnks.lt) .
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė (ekspertė-vykdytoja), prof.habil.dr. R.Laužackas (ekspertas – konsultantas), prof. habil. dr. A.Šileika (ekspertų grupės vadovas), dr. V.Tūtlys (ekspertas - vykdytojas).

Korporatyvios socialinės atsakomybės priemonių įgyvendinimas Lietuvoje (2005).
Tyrime aiškinama KSA samprata, jos istorinė raida, argumentai “už” ir “prieš” KSA. Atskleidžiamas šios atsakomybės būtinumas moderniame pasaulyje, pateikiami veiksniai, lemiantys sėkmingą KSA koncepcijos įsisavinimą, bei užsienio šalių teigiamos praktikos pavyzdžiai. Tiriama situacija Lietuvoje – aiškinamasi įmonių vadovų požiūris į KSA, kliūtys bei galimybės jos plėtrai, šiuo metu Lietuvos įmonių įgyvendinama socialiai atsakinga veikla. Pateikiamos rekomendacijos valstybiniam sektoriui dėl KSA įgyvendinimo Lietuvoje bei praktinis vadovas įmonėms, siekiančioms socialiai atsakingos veiklos.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, I.Kleinaitė, mgr. J.Moskvina, dr. N.Vasiljevienė, A.Vasiljevas, mgr. R.Zabarauskaitė.

Europos kolektyvinių (darbo) santykių apžvalga (European Industrial Relations Observatory) (2005).
European Industrial Relations Observatory (EIRO) projektą vykdo Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Nuo 2004 metų Institutas yra nacionalinis EIRO korespondentas Lietuvoje. Vykdant šį projektą 2005 metais Europos fondui buvo pateiktos 23 ataskaitos apie kolektyvinių (darbo) santykių plėtrą Lietuvoje. Informaciją galima rasti interneto svetainėje: http://www.eiro.eurofound.eu.int/.
Atsakingas asmuo - dr. I.Blažienė.

Mokymo kursų organizavimo metodų efektyvumo tyrimas (2005).
Apklausos metu buvo siekiama atskleisti dalyvių nuostatas dėl mokymų organizavimo laiko suderinamumo su juos lankiusių asmenų užimtumu ir darbo krūviu; užsiėmimų dažnumo, intensyvios programos privalumų ir trūkumų; pasitenkinimo dalyvavimu projekte; noro tobulintoje srityje (anglų k., kompiuterinių įgūdžių ar psichologijos) toliau gilinti žinias ir įgūdžius po projekto; ateinančių metų mokymo poreikio.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Šlekienė.

Sisteminis koncernas “Achema”, kaip gamybinis vienetas, darbo jėgos atitikimo rinkos poreikiams tyrimas (2005).
Pirmajame tyrimo etape atrinkta 12 sėkmingiausiai veikiančių Koncerno įmonių, aptartos jų bendrosios ekonominės bei užimtumo charakteristikos, jų pokyčiai, išnagrinėta dirbančiųjų struktūra, mokymo kaštų pokyčiai bei personalo mokymo įtaka šių įmonių gamybos augimui.
Antrajame tyrimo etape, remiantis vadovaujančio personalo (darbdavių) bei aukštųjų mokyklų (1996 – 2004 m.) absolventų anketinės apklausos rezultatais, atliktas sisteminis Koncerno kaip gamybinio vieneto darbo jėgos atitikimo darbo rinkos poreikiams tyrimas. Respondentų apklausa buvo atlikta 2005 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Apklausta 167 Koncerno įmonių vadovaujančio personalo darbuotojai ir 206 jose dirbantys 1996 – 2004 m. aukštųjų mokyklų absolventai.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, mgr. V.Česnuitytė, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, mgr. R.Zabarauskaitė (vadovė).

Individualaus pokalbio (interviu) vedimas su klientu pagal jo pasirengimą darbo rinkai (2005).
Darbuotojų apklausos pagrindu įvertintas Lietuvos darbo biržų tarpininkų ir konsultantų pasirengimas bei įgūdžiai vesti pokalbius su klientu; parengta metodinė medžiaga “Individualaus pokalbio (interviu) vedimas su klientu pagal jo pasirengimą darbo rinkai”; parengta mokymo programa Lietuvos darbo biržos konsultantams ir tarpininkams bei pravesti šių darbuotojų mokymai.
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, prof. habil. dr. A.Šileika.

Profesinio mokymo naudos tyrimas, skelbiant įsidarbinimo po mokymo per 90 dienų rezultatus (2005).
Parengtos asmenų, baigusių profesinį mokymą, ir juos įdarbinusių darbdavių apklausų anketos; atlikus apklausas, pateikti rezultatai apie profesinį mokymą baigusių asmenų įsidarbinimą per 90 dienų, apie mokymo pagal konkrečią mokymo programą kokybę, apie neįsidarbinusiųjų struktūrą ir neįsidarbinimo priežastis; įvertintas profesinio mokymo ekonominis ir socialinis efektyvumas; pateiktos rekomendacijos profesinio mokymo naudai didinti.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika.

Asmenų su klausos negalia integravimas į darbo rinką (Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2005).
Projektas vykdomas iki 2007 m. vasario mėnesio. 2005 m. parengtas tyrimo modelis ir atliktas sociologinis tyrimas (iš viso apklausta 150 įvairaus amžiaus asmenų su klausos negalia), kurio metu siekta nustatyti aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria kurtieji integracijos į darbo rinką procese. Tyrimo rezultatai – išvados ir pasiūlymai – taps pagrindu tobulinant Projekto metu vykdomų mokymų programas, rengiant siūlymus dėl teisinių aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų integracijos į darbo rinką schemas, tobulinimo.
Projekto vykdytojai: mgr. D.Andriušaitienė, dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, mgr. J.Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Lietuvos gyventojų ekonominio aktyvumo didinimo mechanizmų tyrimas (2005).
Atliktas ilgalaikio nedarbo rizikos vertinimo tyrimas bei parengtos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką didinimo.
Įvertinta ekonomiškai neaktyvių gyventojų struktūra bei socialinės paramos poveikis gyventojų ekonominiam aktyvumui, parengtos rekomendacijos ekonomiškai neaktyvių gyventojų integracijai darbo rinkoje didinimui.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, doc. dr. B.Gruževskis, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Suaugusiųjų profesinio mokymo sistemos tobulinimo metmenys (2005).
Struktūrinio nedarbo problema verčia darbdavius vis dažniau konstatuoti, jog darbo rinkos profesinio mokymo sistema negali patenkinti įmonių poreikių apsirūpinant reikiamos kokybės darbo jėga. Todėl tyrimo metu siekta atsakyti į klausimą, ar pirminio profesinio rengimo sistema, kurios funkcijas, deja, bet tenka atlikti ir LDRMT, apskritai yra pajėgi be partneriško bendradarbiavimo su darbdaviais šioje srityje parengti tokius specialistus, kokių norėtų darbdaviai.
Aptarta profesijos mokymo bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, sėkmingai veikianti mikro lygmenyje (konkrečioje įmonėje). Tyrime ši sistema nagrinėjama atskirais pjūviais, įvertinant galimybę darbo rinkos profesiniame mokyme (makro lygmenyje) taikyti atskiras mokymo formas ir schemas.
Suorganizuota diskusija ,,Profesinio mokymo sistemos tobulinimas”, atlikta ekspertinė apklausa apie profesinio mokymo sistemos tobulinimo galimybes ir apibendrinti diskusijos bei apklausos rezultatai.
Galutinėje tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados ir pasiūlymai, kaip tobulintina suaugusiųjų profesinio mokymo sistema.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Lietuvos darbo rinkos politikos strategijos krypčių pagrindimas (2005).
Tyrimo ataskaitoje pateikiama sukaupta medžiaga apie šalies pažangą vykdant užimtumo politiką. Pateikti duomenys savo esme yra atsakas į Europos Komisijos pateiktas Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo 17-22 gaires, tiesiogiai liečiančias gyventojų užimtumo politikos nuostatas ir priemones.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, mgr. R.Zabarauskaitė.

Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2005).
Projektas vykdomas iki 2007 m. gruodžio mėn. Per šį laikotarpį numatoma sukurti ir išbandyti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą bei bendradarbiavimo tinklus, panaudojant tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų tinklus bei žmoniškuosius išteklius.
Atsakingas asmuo - mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija (Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas) (2005).
Projektas vykdomas iki 2007 m. gruodžio mėn. Projekto pagrindiniai tikslai:
- skatinti jaunimo rizikos grupių užimtumą, integraciją į visuomenę bei (re)integraciją į Lietuvos darbo rinką;
- spręsti tikslinių grupių problemas darbo rinkoje ir skatinti socialinę partnerystę Lietuvoje;
- identifikuoti metodus, kurie įgalintų VB nares aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos darbo rinką, įveikiant socialinę atskirtį bei (re)integruojant į darbo rinką rizikos grupes;
- bendraujant su partneriais iš užsienio šalių, panaudoti jų patirtį, veikiančius modelius bei geros praktikos pavyzdžius adaptuoti Lietuvos reikmėms; perimti jų naudojamus metodus, leidžiančius VB narėms efektyviai dalyvauti sprendžiant tikslinių grupių problemas darbo rinkoje bei užimtumo srityje.
Atsakingas asmuo - mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Būsto pritaikymas neįgaliųjų poreikiams: situacijos Lietuvoje analizė ir pasiūlymai valstybinei programai (2005).
I etape etape buvo analizuojama dabartinė būstų pritaikymo negaliai situacija, užsienio šalių patirtis būstų pritaikymo politikos įgyvendinime, praktika ir patirtis užtikrinant paslaugų taiklumą, maksimalų poreikio patenkinimą. Pateikiamos aktualiausios problemos bei būsto poreikio nustatymo metodikos metmenys.
II etape pateikti siūlymai būsto pritaikymo negaliai poreikių vertinimo metodikos rengimui, taip pat siūlymai Vyriausybės programai, kaip būtų tikslinga spręsti būsto pritaikymo negaliai problemas.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis, K.Sventickaitė.

Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų analizė ir paslaugų poreikio nustatymas (2005).
Tyrimo tikslas - įvertinti Panevėžio miesto savivaldybės socialinių paslaugų teikimo situaciją bei parengti siūlymus socialinių paslaugų tinklo optimizavimui.
Šiame darbe apibendrinta esama situacija Panevėžio mieste, pateikti atskirų rodiklių palyginimai su atitinkamais didžiųjų Lietuvos miestų, apskričių bei vidutiniais Lietuvos Respublikos rodikliais, įvertinta nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veikla. Darbe suformuluoti pasiūlymai ir rekomendacijos socialinių paslaugų tinklo Panevėžio mieste plėtrai, taip pat pateiktos rekomendacijos dėl socialinių paslaugų mieste vystymo prioritetų.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius.

AB “Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų užimtumo ir darbo apmokėjimo formų tobulinimas (filialo “Vilniaus geležinkelių infrastruktūra” duomenų pagrindu) (2004).
Atlikus užimtumo situacijos bei darbo apmokėjimo sistemų analizę AB “Lietuvos geležinkeliai” filiale “Vilniaus geležinkelių infrastruktūra”, įvertinus užimtumo pokyčius bei atlikus ekspertinį tiriamojo objekto įvertinimą (pagal standartizuotą apklausos klausimyną), buvo parengtos rekomendacijos lanksčių užimtumo bei darbo apmokėjimo formų tobulinimui. Ekspertų apklausoje buvo panaudotos įvairios metodikos bei sisteminis matematinis duomenų apdorojimas. Tyrimas leido surinkti unikalią informaciją apie AB “Lietuvos geležinkeliai” darbo jėgos panaudojimą bei jo efektyvumo didinimo galimybes.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo efektyvumas (2004).
Tyrimo tikslas - įvertinti VUI projektų įgyvendinimo Lietuvoje rezultatus ir skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, parengti VUI projektų įgyvendinimo efektyvumo vertinimo metodiką bei metodines–informacines priemones – kompaktinį diską ir leidinį apie 2001 - 2003 m. įgyvendintus VUI projektus, numatant informacinės medžiagos apie VUI programos galimybes sklaidą verslo visuomenei – konferencijos organizavimą.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Darbo rinkos profesinio mokymo socialinio ir ekonominio efektyvumo tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas – darbo rinkos profesinio mokymo paslaugų socialinio ir ekonominio efektyvumo įvertinimas bei leidinio išleidimas tyrimo duomenų pagrindu.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. S.Jonušauskas, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, dr. A.Pocius, R. Sakalauskas, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), mgr. R.Zabarauskaitė, L.Zabulytė.

Viešojo administravimo magistrantūros programos aukšto rango valstybės tarnautojams poreikio bei jų galimybių mokytis anglų kalba įvertinimas (2004).
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos viešojo sektoriaus vyresniųjų pareigūnų ir valdytųjų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir jų galimybes mokytis anglų kalba. Vykdant tyrimą buvo atlikta Lietuvos viešojo sektoriaus aukščiausio lygio administratorių ir vadovų apklausa, išanalizuoti ir apibendrinti apklausos metu gauti duomenys, pateiktos išvados dėl viešojo administravimo magistrantūros programos aukšto rango valstybės tarnautojams poreikio bei jų galimybių mokytis anglų kalba.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas).

Lietuvos industrinių (darbo) santykių apžvalga (2004).
Darbo ir socialinių tyrimų institutas periodiškai teikia informaciją (rašo einamojo pobūdžio straipsnius, dalyvauja palyginamuosiuose ES šalių tyrimuose, teikia statistinę informacija) elektroniniam leidiniui EIRO (European Industrial Relations Observatory) apie industrinių (darbo) santykių vystymąsi Lietuvoje.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo prielaidų ir pasekmių tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio didinimo prielaidas bei galimas padidinimo pasekmes. Tyrimo metu buvo atlikta makroekonominių rodiklių analizė šalyje, atliktas planuojamo minimalaus darbo užmokesčio padidinimo įtakos įvairiems ūkio subjektams vertinimas atsižvelgiant į įmonių dydį bei ekonomines veiklas; atlikta socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų) apklausa minimaliojo darbo užmokesčio didinimo/ reguliavimo klausimais; remiantis atliktais tyrimais suformuluotos pagrindinės tyrimo išvados ir pasiūlymai.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. I.Blažienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Darbų ir pareigybių vertinimo metodikos parengimas (2004).
Vykdant tyrimą buvo atlikta: tarifikavimo taikymo įmonėse poreikio ir patirties tyrimas (socialinių partnerių – darbdavių ir darbuotojų – atstovų apklausos būdu); vyrų ir moterų darbo apmokėjimo skirtumų bei jų priežasčių analizė; remiantis atliktais tyrimais parengta darbų ir pareigybių vertinimo metodika.
Darbų ir pareigybių vertinimo metodika, aprobavus LR Trišalei tarybai, išleista atskiru leidiniu.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. I.Blažienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Socialinio žemėlapio bandomojo modelio sudarymas (2004).
Tai trijų tyrimo etapų mokslinė ataskaita, kurios pagrindinis tikslas – parengti Lietuvos socialinio žemėlapio bandomąjį modelį, kuriame būtų pateikta visa svarbiausia informacija (socialiniai – ekonominiai rodikliai, gera patirtis ir kt.) apie šalies miestų ir rajonų savivaldybės. Socialinio žemėlapio parengimas turėtų padėti suaktyvinti skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimą vietos lygmenyje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, dr. A.Kabaila, mgr. R.Zabarauskaitė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Užimtumo politikos priemonių įgyvendinimo įvertinimas ir pasiūlymai dėl jų tobulinimo parengimas (2004).
Išanalizuotos darbo rinkos tendencijos 2001 – 2003 metais bei pateiktos darbo rinkos prognozės, išanalizuota Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 – 2004 metais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo 2001 – 2003 metais įtaka šalies darbo rinkai bei pateikti pasiūlymai dėl jų tobulinimo.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius, mgr. R.Zabarauskaitė.

Nedarbo ir užimtumo pokyčių analizė ir prognozės iki 2009 metų, įvertinant Lietuvos darbo rinkos pokyčius įstojus į Europos sąjungą (2004).
Tyrimo tikslas - įvertinti padėtį šalies darbo rinkoje ir jos raidos perspektyvas iki 2009 metų, atsižvelgiant į galimus situacijos pokyčius Lietuvai įstojus į ES, parengti gyventojų užimtumo, nedarbo rodiklių prognozes.
Tyrimą atliko: dr. A.Pocius (vadovas), L.Zabulytė.

Nedarbo lygio rodiklio skaičiavimo Lietuvos teritorinėse darbo biržose tobulinimo tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas - remiantis turima statistine informacija, parengti registruoto nedarbo lygio rodiklio- bedarbių skaičiaus nuo darbingo amžiaus gyventojų procentinio santykio įvertinimo metodiką savivaldybių, teritorinių darbo biržų (TDB) bei seniūnijų lygyje. Remiantis turima metodika atlikti šio nedarbo lygio rodiklio retrospektyviniai skaičiavimai (nuo 1995 metų) TDB bei savivaldybių lygyje. Šis mokslinis tyrimas apima eksperimentinį vienos savivaldybės (Švenčionių), kurioje yra seniūnijų su aukšta bedarbyste nedarbo įvertinimą.
Tyrimą atliko: dr. A.Pocius (vadovas), L.Zabulytė.

ES užimtumo strategijos įgyvendinimo priemonių parengimas (2004).
I etapas – Lietuvos respublikos 2004 metų užimtumo veiksmų plano projekto metmenų parengimas. Parengta Lietuvos ekonominės ir užimtumo padėties apžvalga; Apibendrintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės nuostatos susijusios su Lisabonos tikslų įgyvendinimu; Įvertinta ES Užimtumo strategijoje numatytų užimtumo gairių įgyvendinimo būklė Lietuvoje naudojant ES užimtumo komiteto parengtų rodiklių sistemą; Nustatyti gero valdymo ir partnerystės pavyzdžiai įgyvendinant ES užimtumo gaires; Parengti Lietuvos Respublikos 2004 m. užimtumo veiksmų plano projekto metmenys.
II etapas – PHARE/Dvynių projekto “Pasirengimas ES užimtumo strategijai” parengtų rekomendacijų dėl darbo rinkos politikos institucinio stiprinimo įgyvendinimo prielaidų nustatymas. Ataskaitoje analizuojamos PHARE/Dvynių projekto metu suformuluotos rekomendacijos dėl darbo rinkos institucinio reorganizavimo, aprėptos Lietuvos darbo rinkos administravimo tobulinimo galimybės bei pateikti pasiūlymai dėl PHARE/Dvynių projekto nuostatų įgyvendinimo. Pateiktos rekomendacijos bei jų įgyvendinimo plano projektas dėl tolesnio darbo rinkos institucijų gebėjimų stiprinimo ir informacinės sistemos plėtros, plėtojant decentralizuoto valdymo bei socialinio dialogo principus. Pateikti pasiūlymai dėl darbo rinkos institucijų veiklos tikslų ir užduočių nustatymo ir jų įvykdymo vertinimo, atsižvelgiant į ES užimtumo strategijos bei PHARE / Dvynių projekto rekomendacijas.
III etapas – Šiame etape buvo įvertintas Lietuvos nacionalinis užimtumo veiksmų planas. Taip pat buvo trumpai aptarta, kokiomis priemonėmis Lietuvoje skatinami teritorinis mobilumas ir lanksčių užimtumo formų plėtra bei užtikrinamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas. Atskirą ataskaitos dalį sudarė Liuksemburgo užimtumo NUVP įvertinimas.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius.

Agentūrinio darbo teisinio reguliavimo Lietuvoje galimybių bei įtakos darbo rinkai tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti agentūrinio darbo, Lietuvoje dažnai vadinamo “personalo nuoma”, paslaugų būklę mūsų šalyje, aptarti ES šalių teisinę ir ekonominę patirtį teikiant personalo nuomos paslaugas, įvertinti agentūrinio darbo paplitimo Lietuvoje socialines bei užimtumo pasekmes bei parengti pasiūlymus dėl laikinų įdarbinimo agentūrų teisinio reguliavimo galimybių.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas).

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos vidinės duomenų bazės apie darbo rinkos profesinio mokymo kokybę kūrimas (2004).
Tyrimą sudarė trys etapai. Pirmuoju buvo siekiama išanalizuoti, kiek LDRMT turima duomenų bazė yra informatyvi mokymo kokybės vertinimo aspektu. Antrojo mokslinio tyrimo etapo metu buvo parengtas darbo rinkos profesinio mokymo kokybės vertinimo instrumentarijus (anketos). Trečiame etape buvo planuojama ankstesnių etapu sukauptų žinių bei LDRMT organizuoto seminaro metu įgautos patirties pagrindu sukurti LDRMT vidinės duomenų bazės informacijos kaupimo technines sąlygas.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), V.Kavaliauskas, mgr. J.Moskvina.

Korporatyvios socialinės atsakomybės priemonių plėtojimo Lietuvoje galimybių tyrimas (2004).
Šioje ataskaitoje trumpai aptariama KSA sąvoka, nagrinėjamas Pasaulinio susitarimo vaidmuo plėtojant KSA principus. Pateikiama Europos KSA naudos gavėjų Forumo medžiaga, aptariami pagrindiniai šio renginio metu gauti rezultatai, taip pat pateikiami konkretūs pozityvios, KSA principais besiremiančios verslo įmonių veiklos pavyzdžiai. Aprašytos alternatyvos, kurių gali imtis įvairiose sferose veikiančios įmonės, bei atitinkama nauda, kurią gauna socialiai atsakingos kompanijos. Ataskaitoje aptartos KSA plėtros galimybės Lietuvoje, išvardintos silpnos šio principo taikymo vietos bei pateikti pasiūlymai dėl KSA priemonių plėtojimo.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. J.Moskvina, mgr. R.Zabarauskaitė.

Priemonės TDO konvencijos ,,Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ (Nr.181) nuostatoms įgyvendinti (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti privačių įdarbinimo agentūrų veiklą Lietuvoje ir parengti priemones 1997 metų TDO Konvencijos Nr. 181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ nuostatoms įgyvendinti.
Rezultatai: išnagrinėta praktinė privačių įdarbinimo agentūrų (tarnybų, darbo biržų) veikla Lietuvoje 2000 – 2003 metais (jų geografinis išsidėstymas, dydis pagal personalo skaičių, teikiamų įdarbinimo paslaugų pobūdis ir pan.); nustatyti vykdomos veiklos privalumai ir trūkumai, teikiamų paslaugų efektyvumas; išnagrinėtas jose dirbančio personalo pasirengimas šio pobūdžio paslaugoms teikti; įvertinta turima, materialinė, informacinė bazė įdarbinimo tarpininkavimo paslaugoms teikti; nustatyta sąveika su valstybinėmis darbo biržomis, savivaldybėmis.
Siekiant įvertinti privačių įdarbinimo agentūrų vadovų požiūrį į veiklos sąlygas ir ir Konvencijos Nr. 181 reikalavimus, buvo atlikta ekspertinė privačių įdarbinimo agentūrų atstovų apklausa. Išanalizavus privačių įdarbinimo agentūrų veiklą Lietuvoje 2000 –2003 m. buvo pateikti pasiūlymai dėl jų veiklos gerinimo bei parengtos priemonės dėl Konvencijos Nr. 181 nuostatų įgyvendinimo.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė).

Darbo biržos konsultanto vadovas (2004).
Tyrimo tikslas – parengti metodinę medžiagą – vadovą darbo biržų konsultantams, kuris padėtų dirbantiems bei naujai priimtiems konsultantams efektyviau planuoti bedarbių profesinę karjerą bei užimtumo priemones, suteikti žinias apie esamą klientų aptarnavimo modelį teritorinėse darbo biržose, praplėsti jų žinias profesijos srityje ir pagerinti konsultavimo paslaugų kokybę. Tyrimu siekiama susisteminti darbo biržos parengtą metodinę medžiagą, reikalavimus klientų aptarnavimui bei kryptingam aktyvių darbo rinkos priemonių taikymui.
Rezultatai: parengtas darbo biržos konsultanto vadovas (60 egz.); vadovas pristatytas (prezentacija) teritorinių darbo biržų darbuotojams ir visuomenei.
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė (vadovė), doc. dr. B.Gruževskis, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Vyresnio amžiaus asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir priemonės jų integravimo į darbo rinką skatinimui (2004).
Tyrimo tikslas - ištirti vyresnio amžiaus asmenų padėtį darbo rinkoje (atlikti sociologinį tyrimą) ir parengti pasiūlymus jų užimtumui didinti.
Rezultatai: atliktas vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresnių) bedarbių sociologinis tyrimas, ištirta šių asmenų padėtis darbo rinkoje bei parengti pasiūlymai vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresnių) asmenų užimtumui didinti.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.
Rezultatai: atliktos VDI regioninių skyrių inspektorių, profsąjungų atstovų bei įmonių vadovų ekspertinės apklausos; nustatyta Lietuvos Respublikos įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaka darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai. Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus, numatytos galimos prevencijos priemonės.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumo darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) tyrimas (2004).
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti darbdavių bei 2003 metų laidos absolventų nuomones, ar specialistų profesinis pasirengimas ir jų pasiūla atitinka darbo rinkos poreikius. Atlikta sociologinė darbdavių ir absolventų apklausa, siekiant išsiaiškinti darbdavių poreikius bei aukštųjų mokyklų absolventų pasirengimą darbo rinkai. Atlikta darbdavių bei absolventų atsakymų (pagal universitetus bei mokymo programas) palyginamoji analizė, pateiktos išvados bei pasiūlymai absolventų konkurencingumo darbo rinkoje tobulinimui.
Tyrimą atliko: doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, dr. A.Pocius, mgr. R.Zabarauskaitė.

PHARE Dvynių projekto Consensus III rekomendacijų įgyvendinimo visose Lietuvos savivaldybėse įvertinimas (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti 2001-2002 metais SADM vykdyto ES PHARE Dvynių projekto ,,Socialinės apsaugos reforma ir ACQUIS reikalavimų įgyvendinimas – Consensus III” patvirtintų bandomųjų veiklų plėtros savivaldybėse rekomendacijų diegimo rezultatus Lietuvos savivaldybėse ir pasiūlyti.
Pagrindiniai vykdytojai: dr. R.Bikmanienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Nuteistųjų mokymo naudos nustatymas (2004).
Tyrimo tikslas – įvertinti nuteistiesiems teikiamų darbo rinkos profesinio mokymo bei profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų, kurias teikia LDRMT, naudą pagal sociologinės apklausos rezultatus (Panevėžio PN ir Pravieniškių GPN).
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Gyventojų pajamų, išlaidų ir apmokestinimo tyrimas socialinės-ekonominės stratifikacijos požiūriu (2003).
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, V.Česnuitytė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams bei pagal darbo sutartis biudžetinėse įstaigose dirbantiems darbuotojams nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų vertinimas (2003).
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, doc. V.Gerikienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos-Tauragės, Utenos ir Marijampolės regionuose (2003).
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. I.Blažienė, dr. B.Čėsnaitė, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, prof. habil. dr. A.Šileika (konsultantas), N.Zimina.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų ir kitų paslaugų šeimai poreikio bei jo tenkinimo sąlygų nustatymas (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila, mgr. R.Zabarauskaitė.

Europos Sąjungos užimtumo strategijos tikslų ir krypčių 2003-2006 metams rodiklių vertinimas Lietuvos sąlygų požiūriu (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, mgr. J.Moskvina, dr. A.Pocius.

Nacionalinės užimtumo politikos atitikimo Europos Sąjungos strategijai įvertinimas (2003).
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila, mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius (vadovas).

Darbdavių reikalavimai profesinei veiklai, orientuotai į profesiografinę medžiagą ieškančiųjų darbo ir jaunimo profesiniam orientavimui bei informavimui (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. A.Stankevičienė.

Lietuvos darbo biržos personalo darbo kokybės gerinimas klientų aptarnavimo ir vadovų darbo organizavimo srityse (2003).
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė (vadovė), dr. A.Stankevičienė.

Rekomendacijos dėl lanksčių užimtumo formų diegimo (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Stankevičienė.

Rekomendacijos darbo jėgos mobilumui didinti (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis, dr. A.Pocius (vadovas).

Aukščiausio nedarbo teritorijų – Druskininkų, Lazdijų, Pasvalio, Akmenės, Mažeikių – ekonominė socialinė analizė ir darbo rinkos pokyčių priežasčių įvertinimas, laisvų darbo vietų dinamikos analizė ir monitoringo metodikos parengimas (2003).
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė (vadovė), dr. A.Kabaila,dr. A.Pocius.

Teritorinėse darbo biržose pakartotinai besiregistruojančių bedarbių situacijos darbo rinkoje tyrimas bei pasiūlymai jų užimtumui didinti (2003).
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis, mgr. J.Moskvina, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Vyriausybei teikiamų teisės aktų, programų, koncepcijų projektų galimo poveikio užimtumui ir nedarbo mažinimui įvertinimo rodikliai ir rekomendacijos jiems nustatyti (2003).
Tyrimą atliko: dr. A.Kabaila.

Universitetų absolventų konkurencingumas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir jų įmonėse įdarbintų asolventų apklausos duomenimis) (2003).
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. J.Moskvina, dr. A.Pocius.

Darbo rinkos profesinis mokymas kaip priemonė derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą (2003).
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo metodikos projektas (2003).
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), R.Melnikienė, prof. habil. dr. A.Šileika.

Socialinės paramos teikimo asmenims, sergantiems psichikos ligomis ir turintiems proto negalią, strategijos parengimas bei pasiūlymai dėl optimalaus stacionarios globos ir bendruomeninių socialinių paslaugų santykio nustatymo (2003).
Tyrimą atliko: A.Germanavičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), prof. habil. dr. A.Šileika.

Siūlymų dėl vaikų globos organizavimo valstybinėse ir nevyriausybinėse vaikų globos institucijose sistemos reorganizavimo parengimas (2003).
Tyrimą atliko: dr. A.Kabaila, R.Melnikienė, mgr. J.Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos analizė ir išvados bei pasiūlymai strategijos parengimui (2003).
Tyrimą atliko: R.Melnikienė, mgr. R.Zabarauskaitė (vadovė).

Socialinės paramos teikimo sunkią negalią turintiems asmenims įvertinimas, išvadų bei pasiūlymų dėl tolimesnio jų rėmimo pateikimas (2003).
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), R.Melnikenė, prof. habil. dr. A.Šileika.

Asmenų su sunkiausia negalia integracijos į darbo rinką galimybių vertinimas (2003).
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), R.Junevičius, mgr. R.Zabarauskaitė.

Prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų ir jų šeimų narių socialinių ir profesinių poreikių tyrimas (2003).
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė (vadovė), R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, prof. habil. dr. A.Šileika, mgr. R.Zabarauskaitė.

Minimalaus darbo užmokesčio nustatymo problema bei tobulinimo kryptys Lietuvos ūkio raidos perspektyvoje (2002).
Tyrimo tikslas - atsižvelgiant į teorinius minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo aspektus bei kai kurių užsienio šalių patirtį, o taip pat - į Lietuvos socialines bei ekonomines aktualijas, įvertinti diferencijuoto minimalaus darbo užmokesčio nustatymo galimybes Lietuvoje.
Atliekant tyrimą buvo išanalizuoti teoriniai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo ir jo diferencijavimo klausimai, apžvelgta užsienio (ES, vidurio ir rytų Europos) šalių patirtis nustatant diferencijuotą minimalų darbo užmokestį. Remiantis atliktais tyrimais buvo sudaryta minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo prielaidų schema, pagal kurią buvo ištirtos MDU diferencijavimo prielaidos Lietuvoje bei pateiktos principinės MDU diferencijavimo Lietuvoje nuostatos, o taip pat - pateiktos išvados ir pasiūlymai minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimui šalyje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, doc. V.Gerikienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis atskirose ekonominės veiklos srityse rizikos įvertinimas bei įmokų tarifo nustatymas atskiroms ekonominės veiklos sritims (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejus atskirose veiklos srityse, apskaičiuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus atskiroms ekonominės veiklos sritims.
Atliekant tyrimą buvo parengtas nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis draudimo įmokų tarifų apskaičiavimo modelis bei, remiantis šiuo modeliu, apskaičiuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis socialinio draudimo įmokų tarifai atskirose ekonominėse veiklose. Remiantis apskaičiuotų įmokų tarifų dydžiais, ekonominės veiklos buvo agreguotos į sustambintas grupes bei šioms grupėms nustatyti įmokų tarifo dydžiai 2003-2005 metams.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, R.Povilavičiūtė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Organizacijų, vykdančių narkomanų reabilitaciją, veiklos vertinimo kriterijai, teikiamų pagrindinių socialinių ir psichologinių paslaugų apibrėžimas (2002).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir apibrėžti organizacijų, vykdančių narkomanų reabilitaciją, veiklos vertinimo kriterijus bei teikiamas pagrindines socialines ir psichologines paslaugas.
Vykdant šį tyrimą, buvo atliktas narkomanų reabilitaciją vykdančių organizacijų skriningas, įvertintas šių organizacijų teikiamų socialinių bei psichologinių paslaugų tikslingumas bei naudingumas remiantis dirbančiųjų, besireabilituojančiųjų bei ekspertų vertinimais, atlikta užsienio šalių narkomanų reabilitacijos patirties analizė bei, remiantis atliktais tyrimais ir užsienio šalių patyrimu, pateikti siūlymai reabilitaciją vykdančių organizacijų veiklos vertinimo kriterijams bei optimaliam narkomanų reabilitacijos modeliui Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, L.Gasiliauskas, mgr. J.Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Darbo rinkos poreikių analizė Klaipėdos-Tauragės, Utenos ir Marijampolės regionuose (2002).
Tyrimo tikslas - ištirti trijuose Lietuvos regionuose (Klaipėdos-Tauragės, Marijampolės bei Utenos), kaip pirminis ir tęstinis profesinis mokymas atitinka darbo rinkos poreikius ir parengti tyrimų studiją.
Minėtuose trijuose tiriamuose regionuose atlikta: a) analitinė demografinių pokyčių, darbo rinką sąlygojančių veiksnių, situacijos darbo rinkoje analizė bei įvairių mokymo institucijų mokymo/studijų programų analizė; b) verslo (darbdavių) atstovų bei gyventojų (užimtųjų ir bedarbių) apklausos. Preliminarūs apklausų rezultatai bei profesinio rengimo problemos aptartos kiekvieno regiono ekspertų Focus grupėse. Išanalizavus ir susisteminus visą medžiagą bus parengta tyrimų studija, kurioje bus pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti profesinio rengimo paslaugas. Galutinė ataskaita - 2003 m. kovo mėn.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. I.Blažienė, dr. B.Čėsnaitė, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, prof. habil. dr. A.Šileika (konsultantas), N.Zimina.

Aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių situacijos darbo rinkoje tyrimas bei pasiūlymai, kaip didinti jų užimtumą (2002).
Tyrimo tikslas - ištirti bedarbių, baigusių aukštąjį mokslą, padėtį darbo rinkoje ir parengti pasiūlymus jų užimtumui didinti.
Tyrimo metu išanalizuotos bedarbių su aukštuoju išsimokslinimu demografinės charakteristikos, aptarta jų darbo motyvacijos problema, padėtis darbo rinkoje bei konkurencijos galimybės, įvertintos darbo biržose užsiregistravusių bedarbių su aukštuoju išsimokslinimu kvalifikacijos tobulinimo bei persikvalifikavimo perspektyvos, atskleidžiamas darbdavių požiūris į darbo biržose užsiregistravusius bedarbius, baigusius aukštąjį mokslą.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. B.Čėsnaitė, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius.

Darbdavių reikalavimai profesinei veiklai, orientuotai į profesiografinę medžiagą, skirtą ieškančiųjų darbo ir jaunimo profesiniam informavimui (2002).
Tyrimo tikslas - atlikti darbdavių ir aprašomų profesijų darbuotojų apklausas, orientuotas į profesiografinę medžiagą (veikla, darbo funkcijos, priemonės, darbo santykiai/ryšiai, darbo užmokestis, atitinkamos profesijos darbuotojų poreikis, , priėmimo ir mokymosi sąlygas, karjeros, kvalifikacijos tobulinimo galimybės).
Atlikus tyrimą, naudojantis darbdavių bei aprašomų profesijų darbuotojų interviu informacija, įvairių šaltinių (apie profesijas bei profesinio mokymosi galimybes) medžiaga, 2002 m. Lietuvos darbo biržai aukščiau išvardintais klausimais parengta 80 darbo rinkos, profesinio, neformaliojo bei aukštojo išsimokslinimo reikalaujančių profesijų aprašymų.
Profesijų aprašymai, Respublikinei darbo biržai juos išleidus, pateikiami Vilniaus darbo biržos profesinio orientavimo centrui, Vilniaus jaunimo darbo centrui, teritorinėms darbo biržoms. Jie naudojami moksleivių, bedarbių ir visų besidominčių profesiniam informavimui bei konsultavimui.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), D.Pleštienė, dr. A.Stankevičienė, A.Suslavičiūtė, G.Žalimaitė.

Darbo vietų monitoringo sistemos koncepcijos parengimas (2002).
Tyrimo tikslas - parengti darbo vietų skaičiaus ir struktūros dinamikos monitoringo sistemą, kuri įgalintų perspektyvoje kontroliuoti bei prognozuoti darbo vietų pokyčius.
Atliekant tyrimą buvo išanalizuota netiesioginių darbo vietas charakterizuojančių rodiklių dinamika bei ES šalių patirtis atliekant darbo vietų skaičiaus ir struktūros monitoringą, įvertinti darbo vietų skaičiaus ir struktūros pokyčiai pagal įvairias charakteristikas bei makroekonominių rodiklių bei darbo vietų skaičiaus pokyčių sąsaja. Tyrimas leido suformuluoti pagrindines nuostatas dėl darbo vietų monitoringo sistemos teisinio pagrindo sukūrimo.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), doc. A.Misiūnas, mgr. J.Moskvina, dr. A.Pocius.

LDB personalo kvalifikacinis ugdymas, gerinant klientams teikiamų paslaugų kokybę (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti klientų aptarnavimo kokybės gerinimo teritorinėse darbo biržose esmines prielaidas, atlikti etikos principų įgyvendinimo, aptarnaujant klientus, prielaidų empirinę analizę, pateikti aptarnavimo kokybės gerinimo rekomendacijas Respublikinei ir teritorinėms darbo biržoms.
Tyrimo metu buvo parengtos ataskaitos teritorinėms darbo biržoms apie darbuotojų, aptarnaujančių klientus, įtampos darbe šaltinių tyrimo rezultatus, jų darbuotojams pravesti seminarai streso darbe valdymo klausimais bei mokomieji seminarai teritorinių darbo biržų treneriams. Remiantis atliktu tyrimu parengtas metodinis leidinys įvairių lygių vadovams "Vadovo darbo organizavimas", taip pat tyrimo rezultatai gali pasinaudoti darbuotojų, aptarnaujančių klientus, įtampos šaltinių darbe mažinimui, jų kvalifikacijos ugdymui bei visų lygių vadovų darbo organizavimo tobulinimui.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. D.Bagdžiūnienė.

Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti verslo ir administravimo (studentų bei absolventų), humanitarinių mokslų, psichologijos mokslų, informatikos bei ekonomikos studijų krypčių absolventų parengimo kokybę bei jų padėtį darbo rinkoje.
Tyrimo metu įvertinti aukščiau išvardintų studijų krypčių studentų bei absolventų, baigusių aukštąsias mokyklas, įsidarbinimo rezultatai, aptartos jų neįsidarbinimo priežastys, išanalizuotos respondentų nuomonės apie studijų metu įgytą profesinį pasirengimą, praktikų organizavimą, vadovavimą praktikoms praktikos vietoje, nusirašinėjimą per egzaminus, aptartos aukštąsias mokyklas baigusių specialistų nuomonės apie jų specialybės atitikimą ūkio poreikiams, darbo paieškos ir įsidarbinimo ES bei kitose užsienio šalyse galimybės.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, mgr. J.Moskvina, dr. A.Pocius .

Suaugusiųjų profesinio mokymo poreikio ir efektyvumo Lietuvoje įvertinimas (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti įmonių gamybinės veiklos bei personalo pokyčius bei išanalizuoti darbdavių nuostatas dėl profesinio mokymo efektyvumo.
Tyrimas parodė, jog auga įmonių personalo profesinio mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo problemos aktualumas. Net 43,2 proc. respondentų nurodė, kad vienaip ar kitaip jų personalas dalyvauja šiame procese. Tačiau tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad daugelyje įmonių ši veikla nėra susisteminta, o iš kitos pusės tai rodo dileles darbo rinkos profesinio mokymo centrų perspektyvas, kurių paslaugų vertė (ne kaina) ypač turėtų padidėti Lietuvai įstojus į ES.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Vietinių užimtumo iniciatyvų socialinio ekonominio efektyvumo tyrimas (2002).
Tyrimo tikslas - išnagrinėti vietinių užimtumo iniciatyvų efektyvumo įvertinimo metodologines problemas, ekonominio bei socialinio efektyvumo įvertinimo metodikas, apskaičiuoti vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo 2001 metais ekonominį efektyvumą.
Remiantis tyrimo rezultatais parengta ir išleista knyga, kurioje pateikta apibendrinta medžiaga apie Vietinių užimtumo iniciatyvų programos raidą šalyje, ypatingą dėmesį skiriant šios programos efektyvumui. Taip pat joje pateikti projektų rengimo metodiką, reikalavimus poreikių paraiškoms, jų vertinimo kriterijus bei procedūras, vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties ypatumus, projektų įgyvendinimo tvarką ir finansų valdymą. Ši knyga gali būti naudojama ir kaip metodinė priemonė rengiant bei administruojant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. A.Kabaila, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Užimtumo ir darbo rinkos politikos priemonių tobulinimas nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje (2002).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti užimtumo ir darbo rinkos politikos priemones, įvertinti jų bei darbo rinkos institucijų veiklos efektyvumą ir parengti rekomendacijas jam didinti.
Atliekant tyrimą buvo parengti Užimtumo fondo lėšų panaudojimo efektyvumo metodikos metmenys, rekomendacijos dėl viešųjų darbų organizavimo ir juos reglamentuojančių dokumentų tobulinimo ir Užimtumo fondo lėšų paskirstymo efektyvumo įvertinimo metodika bei pasiūlymai minėtų lėšų racionalesniam panaudojimui. Taip pat pateikta vietos savivaldos taikomų (finansuojamų) užimtumą bei investicijų pritraukimą skatinančių priemonių analizė. Tyrimas leido įvertinti savivaldybių organizuojamų užimtumą didinančių priemonių efektyvumą darbo rinkos kontekste.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, R.Tallat-Kelpša.

Užimtumo ir situacijos darbo rinkoje analizė, tendencijos ir prognozės 2003-2007 m. (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti padėtį darbo rinkoje ir jos raidos perspektyvas iki 2007 metų integracijos į ES raidos kontekste, parengti gyventojų užimtumo, nedarbo rodiklių bei užimtųjų skaičiaus pagal pagrindinių profesijų grupes prognozes.
Tyrimo metu išanalizuoti atitinkami darbo rinkos (užimtumo ir nedarbo) rodikliai, parengtos pagrindinių gyventojų užimtumo ir nedarbo rodiklių prognozės iki 2007 metų bei užimtųjų prognozės 2003-2007 metams pagal pagrindinių profesijų grupes. Tyrimas leido vertinti aukštąjį mokslą turinčių specialistų poreikį pagal studijų kryptis.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Pocius.

Socialinė parama/Ilgalaikis nedarbas. CONSENSUS III (2002).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti socialinės paramos bei darbo rinkos politikos priemonių įtaką gyventojų užimtumui ir bendradarbiaujant su Dvynių-Lietuva projekto ekspertais parengti rekomendacijas socialinės paramos tobulinimui.
Atliktas tyrimas leido nutiesti strategines jungtis tarp socialinės paramos ir darbo rinkos politikos plėtros. Vykdant atskirų etapų užduotis (buvo 6 darbo etapai), buvo pateikta analitinė apžvalga ir įvertintos socialinės paramos, lengvatų sistemos bei darbo rinkos politikos priemonių įtaka gyventojų užimtumui, įvertintas demografinis bei makroekonominis aspektai, įvertintos Dvynių-Lietuva ekspertų siūlomų priemonių įgyvendinimo pasekmės, parengtos rekomendacijos socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje. Aktyviai buvo bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais bei Dvynių-Lietuva projekto ekspertais.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, doc. R.Lazutka, doc. A.Misiūnas, prof. habil. dr. A.Šileika (konsultantas), dr. L.Žalimienė.

Neįgaliųjų kompensacinės technikos poreikio planavimo ir regioninio paskirstymo metodikos parengimas (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos neįgaliųjų aprūpinimo kompensacine technika sistemą poreikių planavimo ir prieinamumo aspektais.
Tyrimo metu nustatyta kaip yra tenkinami poreikiai kompensacinei technikai; atlikta užsienio šalių patirties, nustatant poreikius kompensacinei technikai bendruomenės lygmenyje analizė, apibendrinti, kokios poreikių vertinimo metodikos ar būdai yra naudojami. Be to, parengtas kompensacinės technikos poreikių planavimo metodikos projektas bei jos regioninio paskirstymo metodikos projektas. Parengti pasiūlymai gyventojų aprūpinimo kompensacine technika tvarkai tobulinti.
Tyrimą atliko: A.Bunevičienė, dr. L.Žalimienė (vadovė).

Nestacionarių socialinių paslaugų poreikio įvertinimas bei nestacionarių paslaugų įstaigose teikiamų paslaugų, jų kaštų analizė pagal atskiras socialines žmonių grupes (2002).
Tyrimo tikslas - susisteminti paslaugų rinkinius atsižvelgiant į atskirus socialinių paslaugų tipus (stacionarios, nestacionarios), paslaugų lygius ir atskiras socialines žmonių grupes, apibrėžti jų kaštų struktūras, bei parengti socialinių paslaugų, teikiamų stacionariose ir nestacionariose globos įstaigose kaštų nustatymo metodikos projektą.
Tyrimo metu apibrėžta ir susisteminta globos įstaigose teikiamų stacionarių paslaugų ir dienos centruose, nakvynės namuose, socialinės reabilitacijos centruose teikiamų nestacionarių paslaugų rinkinių struktūra, paslaugų kaštų struktūra pagal paslaugų lygius atskiroms socialinėms žmonių grupėms. Parengtas socialinių paslaugų, teikiamų stacionariose ir nestacionariose globos įstaigose įvairioms socialinėms žmonių grupėms kaštų nustatymo metodikos projektas ir pasiūlymai dėl socialinių paslaugų finansavimo tobulinimo.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), dr. L.Žalimienė .

Specialiųjų poreikių nustatymo metodikos projekto parengimas ir rekomendaciniai pasiūlymai specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiosios pagalbos priemonių taikymo tvarkai parengti (2002).
Tyrimo tikslas - parengti specialiųjų poreikių nustatymo metodikos projektą bei įvertinus šalyje esamą praktiką pateikti pasiūlymus specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiosios pagalbos priemonių tvarkai parengti.
Remiantis tyrimo rezultatais buvo apibrėžti specialieji poreikiai. Nustatyta, kokiomis spec. pagalbos priemonėmis tenkinami spec. poreikiai Lietuvoje. Pateikta užsienio šalių patirties spec. poreikių nustatyme bei pagalbos organizavime analizė. Parengtas specialiųjų poreikių nustatymo metodikos projektas, kuriame išvardinami konkretūs poreikiai, atsirandantys esant vienai ar kitai negaliai dėl kurių žmogus yra daugiau ar mažiau nesavarankiškas.
Tyrimą atliko: A.Bunevičienė, J.Pivorienė, dr. L.Žalimienė (vadovė).

Šeimose gyvenančių vaikų globos įvertinimas (2002).
Tyrimo tikslas - apibrėžti ir sistemiškai įvertinti vaikų globos šeimose procesą, globėjų atrankos problemas bei poreikį globėjų mokymams.
Atlikta globėjų šeimų anketinė apklausa leido pateikti globojamų šeimų socialines - ekonomines charakteristikas. Buvo įvertinti globėjų poreikiai mokymams ir pateikti siūlymai globėjų kvalifikacijos kėlimo programoms. Taip pat parengtos mokymo programos savivaldybių socialiniams darbuotojams ir kitiems socialiniams partneriams; rekomendacijos ir metodikos projektas savivaldybių specialistams ar kitiems socialiniams partneriams dėl globėjų atrankos. Pateiktos rekomendacijos ir kriterijai, kuriais remiantis galima diferencijuoti vaiko globos pašalpą.
Tyrimą atliko: A.Bunevičienė, D.Snieškienė, dr. L.Žalimienė (vadovė).

Vaikų globos organizavimo nevyriausybinėse vaikų globos institucijose įvertinimas ir šių institucijų akreditavimo bei licenzijavimo tvarkos parengimas (2002).
Tyrimo tikslas - įvertinti NVO vaikų globos institucijų globos kokybę bei parengti nevyriausybinių vaikų globos institucijų akreditavimo ir licenzijavimo tvarkos projektą.
Remiantis ekspertiniu tyrimu įvertinta reali nevyriausybinių vaikų globos institucijų vaikų globos (rūpybos) kokybė, gyvenimo sąlygų atitikimas poreikiams, su vaikais dirbančio personalo kvalifikacija, institucijų materialinė bazė, finansavimo dydis bei šaltiniai, bendradarbiavimas su savivaldybinėmis institucijomis. Šie rezultatai buvo panaudoti rengiant įstaigų veiklos licenzijavimo bei akreditavimo tvarką, teikiant pasiūlymus dėl globos kokybės gerinimo, bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo su savivaldybėmis skatinimo. Apžvelgti užsienio šalyse taikomų vaikų globos institucijų akreditavimo bei licenzijavimo modeliai, jų taikymo prielaidos, ypatybės. Parengtas nevyriausybinių vaikų globos institucijų akreditavimo ir licenzijavimo tvarkos projektas.
Tyrimą atliko: A.Bunevičienė, dr. L.Žalimienė (vadovė).

Gyventojų pajamų, išlaidų ir apmokestinimo tyrimas socialinės stratifikacijos požiūriu (2001).
Tyrimo tikslas - identifikuoti Lietuvos gyventojų socialinius sluoksnius, įvertinti jų pajamas, išlaidas ir mokamus mokesčius bei numatyti socialinės ekonominės politikos tobulinimo kryptis skirtingų socialinių sluoksnių atžvilgiu, įskaitant ir gyventojų pajamų perskirstymą.
Tyrimo rezultatai pateikti 5 rašytinėse mokslinėse ataskaitose, kuriose identifikuoti Lietuvos gyventojų socialiniai sluoksniai, pateiktos svarbiausios jų charakteristikos ir kitimo tendencijos; atlikta skirtingų socialinių sluoksnių pajamų, išlaidų bei mokesčių naštos analizė; apskaičiuotos prarandamos valstybinio socialinio draudimo įmokų ir fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukos dėl neoficialiojo užimtumo.
Atliktas tyrimas leido pateikti siūlymus, kaip tobulinti socialinę politiką gyventojų pajamų, išlaidų ir apmokestinimo srityse, ypatingą dėmesį skiriant viduriniosios klasės formavimo galimybėms pagrįsti (perskirstant ekonominį kapitalą).
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, mgr. V.Česnuitytė, R.Deveikytė, doc. dr. G.Pajuodienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Fizinių asmenų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų prarastos sumos dėl neoficialiojo užimtumo įvertinimas (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti prarastus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas dėl neoficialiojo užimtumo.
Atlikus tyrimą, įvertinta neoficialiojo užimtumo įtaka surenkamų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų apimties dinamikai. Darbo rezultatai reikšmingi nustatant šalies nacionalinio bei "Sodros" biudžetų pajamų nuostolius bei jų papildymo galimybes perspektyvoje.
Tyrimą atliko: doc. dr. G.Pajuodienė (vadovė), dr. A.Pocius.

Pagrindinių profesijų grupių darbuotojų prisitaikymas prie ūkio struktūrinių pokyčių (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti užimtųjų ir bedarbių kontingento kitimo tendencijas 1997-2000 metais pagal pagrindines profesijų grupes, aptarti profesijų kaitos kryptis.
Atlikus tyrimą, išanalizuota: užimtieji pagal profesijų grupes ir lytį, bedarbiai pagal profesijų grupes ir lytį, amžių ir išsimokslinimą; Lietuvos užimtųjų struktūra pagal profesijų grupes palyginta su ES šalių užimtųjų profesine struktūra. Aptariamas skirtingos kvalifikacijos protinio ir fizinio darbo profesijų grupių indėlis į užimtumo didinimą 1994-1998 m. ES šalyse. Įvertintos atskirų profesijų grupių darbuotojų galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Aptartos neseniai atsiradusios profesijos. Atliktos analizės pagrindu parengti pasiūlymai, kaip gerinti padėtį.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis.

Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti pedagogų, rengiamų aukštosiose mokyklose, parengimo kokybę ir jų padėtį darbo rinkoje.
Atlikus tyrimą, išanalizuotos respondentų nuomonės apie studijų metu įgytą profesinį pasirengimą, įvertintas pedagoginių praktikų organizavimas, aptartas pedagogų, aukštųjų mokyklų absolventų informuotumas apie švietimo reformą, įvertinti pedagogų, baigusių aukštąsias mokyklas, įsidarbinimo rezultatai, aptartos jų neįsidarbinimo priežastys.
Tyrimo rezultatai panaudoti rengiant aukštojo mokslo 2002-2006 m. plėtros planą.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Pocius, R.Želvys.

Darbdavių reikalavimai profesinei veiklai, orientuotai į profesiografinę medžiagą, naudojamą ieškančiųjų darbo ir jaunimo profesiniam informavimui bei orientavimui (2001).
Tyrimo tikslas - atlikti darbdavių ir aprašomų profesijų darbuotojų apklausas, orientuotas į profesiografinę medžiagą (veikla, darbo funkcijos, priemonės, darbo santykiai/ryšiai, darbo užmokestis, atitinkamos profesijos darbuotojų poreikis, karjeros, kvalifikacijos tobulinimo galimybės).
Atlikus tyrimą, naudojantis darbdavių bei aprašomų profesijų darbuotojų interviu informacija, įvairių šaltinių (apie profesijas bei profesinio mokymosi galimybes) medžiaga, 1998-2001 metais Lietuvos darbo biržai aukščiau išvardintais klausimais parengta 240 darbo rinkos, profesinio, aukštesniojo bei aukštojo išsimokslinimo reikalaujančių profesijų aprašymų.
Profesijų aprašymai, RDB juos išleidus, pateikiami Vilniaus darbo biržos profesinio orientavimo centrui, Vilniaus jaunimo darbo centrui, teritorinėms darbo biržoms.
Profesijų aprašymai naudojami moksleivių ir bedarbių profesiniam informavimui bei konsultavimui ir visiems besidomintiems.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis, dr. A.Stankevičienė.

Ilgalaikio nedarbo tendencijų įvertinimas bei sociologinio tyrimo rezultatų analizė (2001).
Tyrimo tikslas - remiantis statistiniais duomenimis bei sociologinio tyrimo rezultatais, išanalizuoti ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje.
Atliktas ilgalaikių bedarbių sociologinis tyrimas, parengti pasiūlymai, kaip gerintina jų padėtis.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, doc. dr. G.Pajuodienė, dr. A.Pocius.

Darbuotojų skaičiaus prognozė 2002-2005 metams pagal pagrindines profesijų grupes (2001).
Tyrimo tikslas - parengti užimtųjų skaičiaus prognozę 2002-2005 metams pagal pagrindines profesijų grupes.
Remiantis pastarųjų metų užimtumo ir nedarbo pagal atskiras profesijų grupes kitimo tendencijomis, Lietuvos demografinių, ūkio raidos, gyventojų užimtumo ir nedarbo atskirose ekonominėse veiklose prognozėmis, Institute ir kitur atliktų tyrimų, kitų prieinamų informacijos šaltinių duomenimis, parengtos užimtųjų skaičiaus prognozės 2002-2005 metams pagal profesijų grupes.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Pocius.

Lietuvos regionų diferenciacijos įvertinimas ES regioninės politikos kontekste (2001).
Tyrimo tikslas - analizuojant įvairius rodiklius, įvertinti Lietuvos regionų diferenciaciją ES regioninės politikos kontekste.
SADM pateikta informacija apie bendrus šalies ekonominius pokyčius, aprašoma integracijos į Europos Sąjungą padėtis, aprašomas Europos socialinis fondas, jo finansavimo prioritetai bei galimybės gauti šį finansavimą, išanalizuotos pagrindinės apskričių socialinės ekonominės charakteristikos, išanalizuotos kai kurios rajonų socialinės ekonominės charakteristikos, iliustruojančios gana ženklią atskirų rajonų socialinę ekonominę diferenciaciją bei pateikiami pasiūlymai, kaip sumažinti šiuos regioninius skirtumus taip kaip tai yra daroma ES šalyse.
Tyrimą atliko: dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Pasvalio rajono gyventojų užimtumo rėmimo programa (2001).
Tyrimo tikslas - parengti Pasvalio rajono užimtumo rėmimo programą.
Atlikus tyrimą išanalizuota socialinė ekonominė padėtis Pasvalio rajone, parengtos konkrečios priemonės, skirtos padėčiai rajono darbo rinkoje gerinti, nurodyti atsakingi vykdytojai bei galimi finansavimo šaltiniai, programa bei priemonės, patvirtintos rajono Taryboje.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Skuodo rajono gyventojų užimtumo rėmimo programa (2001).
Tyrimo tikslas - parengti Skuodo rajono užimtumo rėmimo programą.
Atlikus tyrimą, išanalizuota socialinė ekonominė padėtis Skuodo rajone, parengtos konkrečios priemonės, skirtos padėčiai rajono darbo rinkoje gerinti, nurodyti atsakingi vykdytojai bei galimi finansavimo šaltiniai, programa bei priemonės, patvirtintos rajono Taryboje.
Tyrimą atliko: mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

IAE uždarymo socialiniai kaštai (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti IAE uždarymo poveikį regiono darbo rinkai ir apskaičiuoti IAE uždarymo socialinius kaštus.
Atlikus tyrimą, apskaičiuoti IAE uždarymo socialiniai kaštai pagal tris vystymosi scenarijus.
Tyrimą Ūkio ministerijos užsakymu atliko konsultacinė firma "Abišala ir partneriai", dalyvaujant Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkams (dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika).

Darbo rinkos pagrindinių rodiklių prognozė 2002-2005 metams (2001).
Tyrimo tikslas - parengti užimtumo ir nedarbo rodiklių prognozę 2002-2005 metams.
Remiantis ekonominės situacijos raidos perspektyvų analize bei padėties darbo rinkoje įvertinimu, parengta užimtumo ir nedarbo rodiklių prognozė 2002-2005 metams.
Medžiaga naudojama SADM formuluojant ir pagrindžiant užimtumo bei socialinės politikos kryptis. Tai leidžia tobuliau įvertinti darbo rinkos politikos raidos perspektyvas bei efektyviau spręsti užimtumo ir nedarbo problemas. Be to, šio projekto rezultatai panaudoti Finansų ministerijai rengiant vidutinės trukmės ūkio plėtros prognozę.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila, dr. A.Pocius (vadovas).

Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti 2001 metais vykdytų vietinių užimtumo iniciatyvų eigą.
2001 metais Lietuvos darbo birža pradėjo vykdyti "Vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo ir įgyvendinimo programą". Ją įgyvendinus, šalyje kuriama vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo sistema - nauja gyventojų užimtumo didinimo priemonė.
Medžiagoje apžvelgiama 2001 metais vykdomų vietinių užimtumo projektų eiga bei pateikiami pasiūlymai šių projektų vykdymo tvarkos tobulinimui. Šių pasiūlymų pagrindu 2002 metais SADM patobulino atitinkamus juridinius dokumentus, kas leido dar labiau išplėsti vietinių užimtumo iniciatyvų realizaciją šalyje.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), prof. habil. dr. A.Šileika.

Teritorinių darbo biržų darbuotojų, aptarnaujančių bedarbius, darbo bei darbo klubų veiklos tobulinimas (2001).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti TDB darbuotojų, aptarnaujančių bedarbius, darbo specifiką bei darbo klubų organizavimo problemas ir parengti rekomendacijas.
Vykdant šį tyrimą, buvo parengta specializuota personalo mokymo programa TDB įvairių lygių darbuotojams. Buvo suorganizuoti trys seminarai (tema "Darbo klubų programų vedimo grupėje įgūdžių tobulinimas"), kuriuose buvo pristatytos rekomendacijos, kaip tobulinti darbo klubų veiklą. Rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta TDB darbuotojų, aptarnaujančių bedarbius, priėmimo ir pirmo pokalbio svarbai.
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė.

Socialinė parama/Ilgalaikis nedarbas. CONSENSUS III (2001).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti socialinės paramos bei darbo rinkos politikos priemonių įtaką gyventojų užimtumui ir bendradarbiaujant su Dvynių-Lietuva projekto ekspertais parengti rekomendacijas socialinės paramos tobulinimui.
Atliktas tyrimas leido nutiesti strategines jungtis tarp socialinės paramos ir darbo rinkos politikos plėtros. Vykdant atskirų etapų užduotis (buvo 6 darbo etapai), buvo pateikta analitinė apžvalga ir įvertintos socialinės paramos, lengvatų sistemos bei darbo rinkos politikos priemonių įtaka gyventojų užimtumui, įvertintas demografinis bei makroekonominis aspektai, įvertintos Dvynių-Lietuva ekspertų siūlomų priemonių įgyvendinimo pasekmės, parengtos rekomendacijos socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje. Aktyviai buvo bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais bei Dvynių-Lietuva projekto ekspertais.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, doc. R.Lazutka, doc. A.Misiūnas, prof. habil. dr. A.Šileika (konsultantas), dr. L.Žalimienė.

Bazinių paslaugų krepšelio sudarymo, jo kainos ir papildomų paslaugų kainų nustatymo globos namuose metodika (2001).
Tyrimo tikslas - paslaugų struktūros, jų kaštų analizė stacionarios senyvo amžiaus žmonių globos įstaigose. Bazinio paslaugų krepšelio įkainavimo metodikos projekto parengimas.
Išanalizavus įvairaus teritorinio-administracinio pavaldumo globos įstaigų veiklą, pateiktas paslaugų krepšelio struktūrinis modelis, paslaugų krepšelio įkainavimo metodika. Tyrimo rezultatai skirti socialinių paslaugų efektyvumo tobulinimui.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė (vadovė), dr. L.Žalimienė.

Lietuvos neįgaliųjų aprūpinimo kompensacine technika sistemos įvertinimas poreikių patenkinimo, prieinamumo, kaštų aspektais (2001).
Tyrimo tikslas - esamos aprūpinimo kompensacine technika sistemos tyrimas ir analizė.
Tyrimo ataskaitoje pateikiama esamos aprūpinimo kompensacine technika sistemos analizė ir vertinimas šiais aspektais: poreikių patenkinimo lygis, paslaugų prieinamumas, kaštai, esamos organizacinės struktūros racionalumas, siekiant numatyti galimas sistemos reformavimo kryptis ir principus.
Tyrimą atliko: dr. L.Žalimienė.

Aplinkos pritaikymo žmonėms su fizine negalia miesto bei kaimiškose savivaldybėse įvertinimas (2001).
Tyrimo tikslas - viešosios, asmeninės (būsto) ir aplinkos ir transporto pritaikymo negaliai situacijos Lietuvoje analizė, poreikio identifikavimas, prioritetinių problemų identifikavimas.
Atlikus tyrimą, įvertinta viešosios, būsto ir transporto pritaikymo situacija Lietuvos miestuose bei kaimiškosiose teritorijose, išanalizuotos NVO iniciatyvos, socialinių partnerių struktūra aplinkos pritaikymo veikloje, pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti norminius aktus.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė.

Regiono (apskrities, savivaldybės) įvairaus tipo vaikų globos įstaigų veiklos sisteminis įvertinimas pažangių vaikų globos formų taikymo aspektais (2001).
Tyrimo tikslas - paslaugų tinklo bei įstaigų veiklos įvertinimas.
Viešas pristatymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams, Seimo šeimos ir vaiko komisijoje.
Pateikta apibendrinta informacija apie pagrindines vaikų globos problemas tiek bendruomenės, tiek instituciniame lygmenyse bei vertinimai ir pasiūlymai, kaip reikėtų plėtoti ir tobulinti vaikų globos sistemą, orientuojantis į pažangių vaiko globos formų taikymą, globos kokybę.
Tyrimą atliko: dr. L.Žalimienė.

Romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, sociologinis tyrimas (2001).
Tyrimo tikslas - įvertinti Vilniaus taboruose gyvenančių romų gyvenimo sąlygas ir jų integracijos į visuomenę galimybes.
Atliktas Vilniaus taboruose gyvenančių romų sociologinis tyrimas, kurio rezultatai pateikti ataskaitoje.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. L.Žalimienė (vadovė).

Nuteistųjų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinis tyrimas (2001).
Tyrimo tikslas - nuteistųjų asmenų socialinių bei profesinių poreikių analizė.
Šešiose įvairaus rėžimo laisvės atėmimo įstaigose atliktas 1476 nuteistų asmenų, atliekančių bausmę paskutinius vienerius metus, sociologinis tyrimas, nustatyta socialinių bei profesinių poreikių struktūra, socialinės pagalbos poreikio mastas, pateikti pasiūlymai socialinės adaptacijos sistemos plėtrai.
Tyrimą atliko: dr. R.Bikmanienė, dr. B.Gruževskis, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), dr. L.Žalimienė.

Gyventojų pajamų lygio, struktūros ir diferenciacijos 1996-1999 metais įvertinimas (2000).
Tyrimo tikslas - naudojant įvairius pajamų diferenciacijos rodiklius, įvertinti Lietuvos gyventojų disponuojamų pajamų diferenciacijos lygį, jos kitimo tendencijas bei pateikti siūlymus, kaip šalyje tobulintina socialinė politika bei statistinės informacijos sistema.
1997-2000 metų laikotarpiu parengtos 4 ataskaitos, kuriose naudojant Džini bei kitus pajamų diferenciacijos koeficientus, vertinamos pagrindinės gyventojų pajamų nelygybės kitimo tendencijos, išskiriamos gyventojų grupės, kurių gyvenimo lygį labiausiai įtakojo tiriamu laikotarpiu vykę pajamų nelygybės pokyčiai, pateikiami siūlymai, kaip optimizuoti šią nelygybę.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Gyventojų piniginių pajamų struktūros ir atskirų rūšių pajamų santykio pokyčių tyrimas (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gyventojų piniginių pajamų struktūrą bei įvertinti atskirų gyventojų pajamų rūšių santykio dinamiką 1996-2000 metais.
1997-2000 metų laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui buvo pateikta daugiau 10 ataskaitų (tame tarpe - ketvirtinių, pusmetinių bei metinių), operatyviai vertinančių atskirų gyventojų pajamų rūšių santykio kitimą Lietuvoje. Kartu buvo pateikti siūlymai, kaip optimizuotinas šis santykis.
Tyrimą atliko: mgr. V.Česnuitytė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinės apsaugos koordinavimas (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti vykdomą mokesčių politiką socialinės apsaugos aspektu.
Pateikta bendrosios mokesčių naštos ir jos kitimo tendencijų apžvalga, mokesčių struktūros lyginamoji analizė, aptarta mokesčių vieta namų ūkių biudžetuose bei mažų pajamų apmokestinimo problema; pateiktos išvados ir pasiūlymai.
Tyrimą atliko: doc. dr. G.Pajuodienė.

Gyventojų pajamų ir išlaidų vertinimas skurdo požiūriu (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti gyventojų asmeninių pajamų bei išlaidų lygį absoliutaus skurdo (minimalaus normatyvinio vartojimo biudžeto) ir kitų skurdo matavimo kriterijų požiūriu, išskirti gyventojų sluoksnius, turinčius didžiausią riziką atsidurti žemiau skurdo ribos.
1997-2000 metų laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui buvo rengiamos ataskaitos apie Lietuvos gyventojų pajamas ir išlaidas pagal: a) gyvenamąją vietą; b) socialinę ekonominę grupę; c) namų ūkio tipą; d) disponuojamų pajamų/vartojimo išlaidų decilius bei atliekami skirtingų socialinių gyventojų grupių disponuojamų pajamų ir vartojimo išlaidų palyginimai su skurdo vertinimo kriterijais - minimaliu normatyviniu vartojimo biudžetu, skaičiuojamuoju MGL. Išvadose pagrįsti siūlymai, kaip tobulintina socialinė politika siekiant normalizuoti šalies gyventojų pajamas.
Tyrimą atliko: mgr. V.Česnuitytė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Šeimos (vienišo asmens) turto ir pajamų lygio, suteikiančio teisę į piniginę socialinę paramą, nustatymas (2000).
Tyrimo tikslas - nustatyti pajamų ir turto lygius, kuriems esant Lietuvoje teiktina piniginė socialinė parama šeimoms (vienišiems asmenims).
Išnagrinėta pajamų ir turto testavimo taikymo, teikiant socialinę paramą, patirtis užsienio šalyse, įvertintos Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo pritaikymo piniginės socialinės paramos teikimui galimybės, pasiūlytas šeimos (vienišo asmens) pajamų ir turto lygis, suteikiantis teisę į piniginę socialinę paramą Lietuvoje.
Tyrimą atliko: dr. R.Melnikienė, doc. dr. G.Pajuodienė (vadovė).

Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas (1998-2000).
Tyrimo tikslas - parengti minimalios mėnesinės algos nustatymo principus, prielaidas ir metodiką. Remiantis parengta metodika, apskaičiuoti konkrečius MMA dydžius.
1998 metais buvo parengti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikti MMA nustatymo principai, prielaidos ir metodika. Ši metodika sudarė galimybę skaičiuoti minimalios mėnesinės algos dydžius 1999-2000 metų laikotarpiu.
Tyrimą atliko: dr. I.Blažienė, mgr. V.Česnuitytė, doc. dr. G.Pajuodienė, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas).

Jaunimo padėtis Lietuvos darbo rinkoje (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti jaunimo užimtumo bei nedarbo tendencijas ir įvertinti pokyčius sąlygojančius veiksnius.
Atlikta analizė padėjo objektyviau įvertinti jaunimo padėtį Lietuvos darbo rinkoje bei jų užimtumo perspektyvas eurointegracijos procese. Tyrimas padėjo atskleisti specifines jaunimo problemas (profesinio mokymo prieinamumo, įsidarbinimo motyvacijos ir kt.), kurios apriboja jaunimo užimtumą ir sumažina efektyvią jaunimo socialinę integraciją.
Tyrimą atliko: mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Teritorinėse darbo biržose užsiregistravusio jaunimo motyvacijos, teritorinio mobilumo ir integravimo į darbo rinką galimybių tyrimas (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei pagrįsti kryptis ir priemones, didinančias šios gyventojų grupės užimtumą.
Atliktas jaunų (iki 25 metų amžiaus) bedarbių sociologinis tyrimas, parengti pasiūlymai, kaip gerintina jų padėtis darbo rinkoje. Medžiaga panaudota rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2001 m. programą.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius.

Profesinis mokymas ir aktyvinimo priemonės darbo rinkoje (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti darbo rinkos profesinio mokymo bei aktyvinimo darbo rinkoje grupių veiklos efektyvumą.
Atlikus tyrimą nustatyta, kokios psichologinės problemos iškyla netekus darbo, išanalizuotas respondentų požiūris į aktyvinimo darbo rinkoje grupių veiklą, įvertintas jų naudingumas. Nustatyta, kaip respondentai, baigę darbo rinkos profesinį mokymą, vertina teorinį ir praktinį profesinį pasirengimą. Įvertinti baigusiųjų darbo rinkos profesinį mokymą įsidarbinimo rezultatai, aptartos neįsidarbinimo priežastys. Pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti darbo rinkos profesinio mokymo, aktyvinimo darbo rinkoje grupių veiką.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis.

Darbo jėgos konkurencingumo politikos tobulinimas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti, ar aukštosiose mokyklose rengiami specialistai atitinka darbo rinkos poreikius integracijos į ES kontekste.
Atlikus tyrimą, įvertinti išvardintųjų studijų krypčių absolventų, baigusių aukštąsias mokyklas, įsidarbinimo rezultatai, aptartos jų neįsidarbinimo priežastys, išanalizuotos respondentų nuomonės apie studijų metu įgytą profesinį pasirengimą, įvertintos aukštąsias mokyklas baigusių specialistų nuomonės apie tai ar jų specialybės atitinka ūkio poreikiu bei nuostatos apie įsidarbinimą užsienyje, pateiktos aukštųjų mokyklų absolventų integracijos į darbo rinką galimybių didinimo kryptys.
Tyrimo medžiaga patalpinta Interneto svetainėje http://politika.osf.lt/svietimas/
Medžiaga panaudota rengiant Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2002-2006 metų plėtros planą.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika.

Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinio mokymo plėtojimas Lietuvoje 1991- 2000 metais (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą bei aptarti jo tobulinimo kryptis.
Naudojantis moksline literatūra, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikinės darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis, teisės aktais, aptarti bedarbių profesinio mokymo teisiniai pagrindai, išanalizuotas bedarbių profesinio mokymo prieinamumas, aptartas bedarbių profesinio informavimo bei konsultavimo ir profesinio mokymo organizavimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Išanalizuota atskirų profesijų darbuotojų paklausa darbo rinkoje. Pateikti pasiūlymai, kaip gerinti padėtį.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas).

Nedarbo prevencijos plėtojimas Lietuvoje (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti nedarbo prevencijos plėtojimo galimybes Lietuvoje.
Remiantis studijuota moksline literatūra, Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, Bedarbių rėmimo ir kitais darbo įstatymais bei įmonių vadovų apklausa, tyrime aptarta nedarbo prevencijos sąvoka, išsiaiškintas darbdavių požiūris į nedarbo prevenciją, įvertintos nedarbo prevencijos galimybės įmonėse. Pasiūlyta nedarbo prevencijos klasifikacija, nedarbo prevencijos priemonių sistema bei pasiūlymai, kaip Lietuvoje plėtotina nedarbo prevencija. Medžiaga naudojama SADM formuojant ir pagrindžiant užimtumo bei socialinės politikos kryptis.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. A.Stankevičienė (vadovė).

Ekonominių pokyčių įtaka regioninėms darbo rinkoms (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti regioninių ekonomikos pokyčių įtaką teritorinėms darbo rinkoms.
Remiantis pagrindinių makroekonominių rodiklių analize, ūkio struktūros įvertinimu, prognozuojami BVP (bendro vidinio produkto) pasikeitimai ūkio ir pagrindinių ekonominių veiklų pjūvyje bei šių veiksnių įtaka visuminės darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pokyčiams šalyje.
Tyrimą atliko: dr. A.Kabaila.

Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo efektyvumo vertinimas (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvoje taikomų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą pagal jų įtaką atskirų teritorijų darbo rinkai.
Remiantis teritorinių darbo biržų informacija, išanalizuota aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika 1995-1999 metais, įvertintas taikomų priemonių poveikis vietos darbo rinkai. Paskaičiuoti santykiniai lėšų panaudojimo efektyvumo rodikliai pagal atskiras priemones.
Tyrimą atliko: doc. dr. M.Damidavičius, dr. B.Gruževskis (vadovas), dr. A.Kabaila, dr. A.Pocius.

Gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politikos koordinavimas nacionaliniame lygmenyje (2000).
Tyrimo tikslas - sudaryti gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politikos koordinavimo principinę schemą.
Įvertinant ES šalių patirtį bei šiuolaikines tendencijas išsivysčiusių šalių darbo rinkos politikoje parengta užimtumo politikos koordinavimo schema, kuri numato užimtumo politikos tikslų įgyvendinimo mechanizmų integravimą į visus makroekonominius sprendimus.
Tyrimą atliko: doc. dr. M.Damidavičius, dr. B.Gruževskis (vadovas).

Nacionalinio užimtumo didinimo plano įgyvendinimo galimybių tyrimas (2000).
Tyrimo tikslas - įvertinti, ar parengtas Nacionalinis užimtumo didinimo planas atitinka Lietuvos ūkio poreikius ir įvertinti jo įgyvendinimo galimybes.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų ūkio, užimtumo bei demografines tendencijas Lietuvoje, pateiktos rekomendacijos, kaip turėtų būti įgyvendinamas parengtas Nacionalinis užimtumo didinimo planas įgyvendinimo, išskirti veiklos prioritetai, parengtos rekomendacijos, kaip dokumentas tobulintinas ateityje.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas).

Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos (pagal profesijų grupes) atitikimo tobulinimo kryptys (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti užimtumo ir nedarbo dinamiką pagal profesijų grupes bei išsimokslinimą.
Remiantis Respublikinės darbo biržos 1999-2000 metų darbdavių apklausų, Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, išanalizuota užimtumo ir nedarbo dinamika pagal profesijų grupes bei išsimokslinimą, taip pat darbo jėgos paklausos ir pasiūlos dinamika pagal profesijų grupes, įvertintos darbo jėgos paklausos ir pasiūlos kitimo tendencijos šiuo požiūriu. Pateikta užimtumo charakteristika pagal ekonomikos sektorius ir ekonomines veiklas.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis, dr. A.Pocius.

Užimtumo ir nedarbo prognozės iki 2003 metų (2000).
Tyrimo tikslas - parengti užimtumo ir nedarbo rodiklių prognozę iki 2003 metų.
Remiantis ekonominės situacijos raidos perspektyvų analize bei padėties darbo rinkoje įvertinimu, parengta užimtumo ir nedarbo rodiklių prognozė iki 2003 m.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. A.Pocius (vadovas).

Asmenų, besimokančių aukštosiose, aukštesniosiose, profesinėse mokyklose bei darbo rinkos profesinio mokymo kursuose 2001-2003 m. prognozė (2000).
Tyrimo tikslas - parengti asmenų, besimokančių aukštosiose, aukštesniosiose, profesinėse mokyklose bei darbo rinkos profesinio mokymo kursuose prognozę 2001-2003 metams.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos demografines, ūkio raidos, gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes, skirtingo išsilavinimo asmenų padėtį darbo rinkoje, studentų kontingento kitimo tendencijas, parengta asmenų, besimokančių aukštosiose, aukštesniosiose, profesinėse mokyklose bei darbo rinkos profesinio mokymo kursuose prognozė 2001-2003 metams.
Tyrimą atliko: dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis.

Didžiasalio gyventojų užimtumo rėmimo programa (2000).
Tyrimo tikslas - parengti Didžiasalio užimtumo rėmimo programą.
Atlikus tyrimą, išanalizuota socialinė ekonominė padėtis Didžiasalyje, parengtos konkrečios priemonės, skirtos padėčiai vietos darbo rinkoje gerinti, nurodyti atsakingi vykdytojai bei galimi finansavimo šaltiniai, programa bei LR Vyriausybės patvirtintos priemonės.
Tyrimą atliko: dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila (vadovas), dr. A.Pocius.

Ekonominės regionų charakteristikos (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti regionus charakterizuojančius makroekonominius rodiklius ir įvertinti Lietuvos regionų diferenciaciją.
LR Seimui pateikta informacija apie bendrus šalies ekonominius pokyčius, išanalizuotos pagrindinės apskričių socialinės ekonominės charakteristikos, išanalizuotos kai kurios rajonų socialinės ekonominės charakteristikos, iliustruojančios gana ženklią atskirų rajonų socialinę ekonominę diferenciaciją bei pateikiami pasiūlymai, kaip sumažinti šiuos regioninius skirtumus.
Tyrimą atliko: dr. A.Kabaila (vadovas), dr. A.Rojek, prof. habil. dr. A.Šileika.

Teritorinių darbo biržų darbuotojų tarnybinė etika ir konsultavimo įgūdžių tobulinimas (2000).
Tyrimo tikslas - išanalizuoti TDB darbuotojų funkcijas, parengti tarnybinės etikos pagrindų leidinį ir organizuoti konsultavimo įgūdžių ugdymo mokymus.
Vykdant šį tyrimą, buvo analizuojamos TDB darbuotojų funkcijos bei jų atlikimo problemos. Per metus buvo suorganizuoti 8 seminarai, skirti konsultavimo įgūdžiams tobulinti. Sudarytas ir parengtas spaudai leidinys "Tarnybinės etikos pagrindai".
Tyrimą atliko: dr. D.Bagdžiūnienė.

Dienos centrų veiklos lyginamoji analizė (2000).
Tyrimo tikslas - principinis dienos centrų veiklos aprašymas.
Pateiktas dienos centrų veiklos aprašymas, kuriuo galima pasinaudoti standartizuojant dienos centrų veiklą, pateikiant savivaldybėms informacinę medžiagą apie galimus šio tipo įstaigų parametrus.
Tyrimą atliko: dr. L.Žalimienė.

Į puslapio pradžią